Pirmasis viešas LLL mitingas, skirtas paminėti 1941 m. masinių trėmimų aukas. Jo metu organizacijos narys Leonas Laurinskas pirmą kartą viešai iškėlė tuomet draudžiamą Lietuvos trispalvę vėliavą.Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d. LCVA.

Rezistenciją ir riziką beveik visada, ypač totalitarizmo sąlygomis pasirenka mažuma. Likusieji prisideda tik neginčijamo lūžio akimirką. Lietuvoje taip ir įvyko 1988–1991 metais.“ Tomas Venclova. 2008 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, skirtą prieš 40 metų įsikūrusiai Lietuvos laisvės lygai. Parodoje eksponuojami A. Terlecko, J. Sasnausko ir kitų LLL narių baudžiamųjų bylų dokumentai, KGB padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusio LLL nario Gintaro Šidlausko asmeniniame archyve saugomos fotonuotraukos. 

Pirmasis viešas LLL mitingas, skirtas paminėti 1941 m. masinių trėmimų aukas. Pirmoje eilėje Antanas Terleckas. Antroje eilėje iš kairės: 1. kunigas Robertas Grigas. Ant pakylos stovi iš kairės: 3. Vytautas Bogušis, 4. Vytautas Vaineikis, 5. Algimantas Andreika, 6. Stasys Pancerna. Vilnius, Gedimino (dabar – Katedros) aikštė. 1988 m. birželio 14 d. LYA.

1978 m. birželio 15 d. buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL), vėlyvojo sovietmečio neginkluoto pasipriešinimo pogrindžio organizacija. Tądien buvo priimta LLL Deklaracija, kurioje nurodytas organizacijos tikslas – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas ir uždaviniai –  religinės, tautinės ir politinės tautos sąmonės ugdymas, Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.

Viena iš LLL veiklos krypčių buvo Molotovo-Ribentropo pakto slaptųjų protokolų, kurių egzistavimą SSRS neigė, viešas paskelbimas ir siekimas, kad jie taptų negaliojančiais.

Lietuvos laisvės lyga neturėjo griežtos narystės ir formalaus vadovo. Uždaviniams įgyvendinti buvo sukurta LLL Tautinė taryba, kuriai priklausė: įkūrėjas Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Julius Sasnauskas, Andrius Tučkus, Angelė Ragaišienė, Elena Terleckienė, Eleonora Sasnauskaitė, buvę politiniai kaliniai Jonas Pratusevičius, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti.

LLL inicijavo 1979 m. rugpjūčio 23 d. Kreipimosi į Tarybų Sąjungos, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes pasirašymą. Dokumentą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, todėl jis gavo „45 pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą parašais parėmė žymūs Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kiti. Pagrindinis Memorandume iškeltas reikalavimas buvo negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę ir taip likviduoti abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius. Memorandumo tekstą paskelbė užsienio radijo stotys ir pogrindžio spauda.

LLL leido pogrindžio leidinį „Vytis“, kurio pirmus tris numerius parengė ir išleido  A. Terleckas, J. Sasnauskas, V. Šakalys.  Leidinyje siekta istoriniais faktais įrodyti, kad Lietuva sovietine tapo ne lietuvių tautos noru, o vykdant slaptus nacistinės Vokietijos ir SSRS susitarimus.

A. Terleckas tremtyje, darbo alavo kasykloje metu. Magadano sritis, Omsukčiano rajonas. 1984 m. vasario 23 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus.

1979 m. KGB suėmus A. Terlecką ir J. Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko. 1980 m. Vytauto Bogušio, Roberto Grigo, V. Šakalio pastangomis buvo išleisti dar trys „Vyčio“ numeriai. Tais pačiais metais V. Šakalys, bėgdamas nuo KGB persekiojimo, nelegaliai perėjo SSRS–Suomijos sieną, iš kur patekęs į Švediją pasiprašė politinio prieglobsčio, vėliau išvyko gyventi į JAV.

1985 m. Sovietų Sąjungoje paskelbus „perestroiką“ (lietuviškai persitvarkymą) ir pradėjus įgyvendinti ekonomines-politines reformas, visuomenės gyvenimo liberalizavimas Baltijos respublikose paskatino tautinio atgimimo judėjimų atsiradimą, į kuriuos aktyviai įsijungė ir palaikė buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai. 1987 m. pavasarį A. Terleckui grįžus iš tremties, LLL veikla atsinaujino.

Lietuvos laisvės lyga 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo surengė pirmą viešą valdžios nesankcionuotą protesto mitingą, skirtą Molotovo-Ribentropo paktui paminėti. Mitinge buvo pasmerkti 1939 m. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, pareikalauta iš Lietuvos išvesti sovietinę kariuomenę, atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Su paroda galite susipažinti čia

Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė

Lietuvos ypatingojo archyvo informacija