Rež. Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“.

Pastaruoju metu ypač madinga kalbėti apie Lietuvos proveržį ir kaip jį galime pasiekti. Bene pirmo lietuviško vaidybinio filmo, kuriame aptariami lietuvių, dalyvavusių holokauste, ir žydų santykiai, prodiuseris Stasys Baltakis sako, kad kaip šalis ir tauta pradėsime judėti į priekį tik tada, kai priimsime ir išspręsime tamsiausios mūsų istorijos ir tapatybės problemas.

Per pastaruosius kelerius metus pradedama atviriau kalbėti apie holokaustą Lietuvoje ir vietinių gyventojų dalyvavimą, kai buvo nužudyta apie 90 procentų mūsų šalies žydų. Tačiau, pastebi S. Baltakis, visuomenėje dar trūksta konstruktyvių diskusijų ir, svarbiausia, atviro bei nuoširdaus istorijos pripažinimo.

„Ir Rūtos Vanagaitės 2016 metais pasirodžiusi knyga, ir tais pat metais vykusios Molėtų eitynės, o svarbiausia – išaugęs visuomenės dažniau teigiamas susidomėjimas holokaustu Lietuvoje rodo, kad einame teisinga linkme. Tačiau, manau, tų diskusijų galėtų būti dar daugiau ir konstruktyvesnių.

Todėl kuriamu Jurgio Matulevičiaus filmu „Izaokas“ siekiame paskatinti ne tik istorinės tiesos paieškas, bet ir suvokimą, kaip XX amžius prisidėjo prie lietuvio tapatybės susiformavimo. Taip pat norime, kad šis filmas taptų tam tikru paminklu ir padėkos ženklu daugiau nei 800 lietuvių, visomis išgalėmis padėjusiems žydams holokausto metu, ir kuriems suteiktas pasaulio tautų teisuolių vardas“, – kalba prodiuseris.

Jau baigiamas filmuoti pirmasis J. Matulevičiaus ilgo metro vaidybinis filmas pasakoja apie pagrindinį herojų Andrių Gluosnį, kuris nužudo žydą Izaoką kraupių „Lietūkio“ garažo žudynių, įvykusių 1941 metais Kaune, metu. Filmas paremtas Antano Škėmos to paties pavadinimo apysaka ir yra bene pirmas lietuviškas vaidybinis filmas, kuriame minimi lietuvių ir žydų santykiai bei mūsų tautos prisidėjimas prie holokausto.

Režisierius Jurgis Matulevičius.

Anot režisieriaus J. Matulevičiaus, filmas kalba ne tik apie holokaustą, bet ir apie istorinių aplinkybių, karo žiaurumų ir praeities traumų nulemtus dviejų draugų santykius bei jų meilę vienai moteriai sovietinėje Lietuvoje.

„Kartu su Saule Bliuvaite rašydami scenarijų norėjome perprasti to laikotarpio kasdienį gyvenimą, taip geriau suprantant ir savo tėvus, senelius bei visuomenę tokią, kokia ji yra dėl mūsų praeities, istorijos“, – paklaustas, kodėl kuria šį filmą, pasakoja J. Matulevičius. Pasak režisieriaus, idėjos, kurios atsispindi filme, yra aktualios bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, taip pat šiandien, nes filmas pirmiausia kalba apie žmones ir jų nuolatinę kovą su savimi bei aplinka.

Artimiausiu metu „Izaokas“ keliaus į postrpodukcijos etapą, kuriam trūksta lėšų, todėl kūrėjai kviečia visus, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai, prisidėti prie filmo užbaigimo ir paremti jį „Indiegogo“ minios finansavimo platformoje. 

„Filmas kuriamas jau bemaž penkerius metus, prie jo prisidėjo daugiau nei keli šimtai žmonių. Filmavimai vyko visoje Lietuvoje, pagrindinius vadmenis kuria puikiai teatro ir kino žiūrovams pažįstami Severija Janušauskaitė, Dainius Gavenonis ir Aleksas Kazanavičius. Jurgis yra reiklus režisierius ir meninei kokybei, ir komandos profesionalumui, todėl tikiu – filmas paliks žymę ir Lietuvos kine, ir žiūrovų sąmonėje“, – pasakoja S. Baltakis.

Filmas „Izaokas“, planuojama, bus baigtas šių metų rudenį, tada pradės kelionę po užsienio ir Lietuvos festivalius. Filmo postrpodukcijos darbams rengiama minios finansavimo kampanija padės filmo kūrėjams laiku ir kokybiškai užbaigti suplanuotus darbus.

Kaip paremti filmą „Indiegogo“ platformoje, rasite paspaudę šią nuorodą.