Gražina ir Vytautas Landsbergiai, Jonas Markauskas ir renginio vedėjas aktorius Petras Venslovas.

Brolija „Lapteviečiai“ kasmet mini 1941 birželio 14 d. tremties metines Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie pačių įrengtos žeminukės-jurtos. Šiemet renginys buvo išskirtinis: Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-mečio proga įsteigėme Dalios Grinkevičiūtės atminimo ir pagarbos medalį (skulptorė Skaistė Žilienė) ir juo apdovanojome penkiolika garbių asmenybių. Apdovanojome žmones, kuriems tiesos sakymas yra pagrindinė vertybė, kurie nesavanaudiškai dirba valstybės atkūrimo darbus ir prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo. 

Tiesos sakymas Daliai Grinkevičiūtei buvo ginklas, apsaugojęs ją nuo kalėjimo ir tremtyje, kai teisiama ji atvirai prisipažino, jog pavogtas lentas sukūreno gelbėdamasi nuo šalčio ir mirties. Tiesa ji gynėsi ir sovietinėje Lietuvoje tardoma saugumiečių. Dalios Grinkevičiūtės liudijimo Lietuviai prie Laptevų jūrostikroviškumas ir tiesa degino kaip liepsna, nuvalydamas melo apnašas, apnuogindamas išlikusių istorinių deformacijų šaknis, Tėvynės ilgesį ir laisvės stoką, atmintin grąžindamas iki tol draudžiamus net minėti nekaltų žmonių likimus. Grinkevičiūtė, atsiminimuose įamžinusi Arkties tremtinių priešinimąsi nužmoginimui, atskleidė ir jų ryžtą išgyventi, pasipriešinti neteisybei.

Dalios Grinkevičiūtės atminimo ir pagarbos medaliu apdovanoti:

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė – už valstybingumo tvirtinimo darbus. Gražinos ir Vytauto Landsbergių šeima – už valstybės atkūrimo darbą, Rūtos ir Jono Kronkaičių šeima – už svarų indėlį atkuriant Lietuvos kariuomenę, Gražinos ir Kazio Sajų šeima – už drąsą skleisti Dalios Grinkevičiūtės kūrybą sovietmečiu Lietuvoje. Šių žmonių nuopelnai gerai žinomi visuomenei. Įteikiame jiems medalius primindami, kad nuveikti darbai yra ir jų šeimų bendras indėlis. 

Po apdovanojimo su LR Prezidente (iš dešinės) viešnios iš Jakutsko Albina Poisejeva ir Agafija Pticina bei lapteviečiai Rita Vipartienė, Jonas Markauskas, Julija Vaicekauskienė, Viktorija Daniliauskaitė, Agnė Bernotaitė ir Kęstutis Markauskas (nuor. iš president.lt)

Apdovanojimu įvertinta kultūros istorikė Birutė Kulnytė už istorinio atminimo išsaugojimą. Ilgametį „Lapteviečių“ brolijos bendradarbiavimą su Lietuvos nacionaliniu muziejumi vainikavo kelios išleistos knygos apie Arkties tremtinius, muziejuje saugomas visas Dalios Grinkevičiūtės rašytinis palikimas, daiktai, laiškai ir nuotraukos, ekspedicijos „Lena 89“ dalyvių nuotraukos, muziejaus darbuotojų restauruoti ir konservuoti lapteviečio Gintauto Martynaičio piešiniai „Vaikystės prisiminimai“. 

Tapytojas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apdovanotas už tremties ir pasipriešinimo kovų tematiką literatūroje ir mene. 2016 m. jo poema-epitafija Daliai Grinkevičiūtei brolijos ir LNM pastangomis buvo išversta į anglų ir rusų kalbas. Šį trikalbį kūrinį, pavadintą Veidrodis žiemąMirror in WinterЗеркало зимой, iliustravo grafikė Viktorija Daniliauskaitė, taip pat laptevietė, o 700 egz. jo tiražas bemat ištirpo. Ketiname išleisti šią poemą ir kitomis kalbomis.

Teatrologė Irena Veisaitė. Martyno Kundroto nuotrauka

Profesorė Irena Veisaitė apdovanota už santaikos ir tolerancijos puoselėjimą. Atviros Lietuvos fondo vadovė, kartu su kitais vykdydama skulptorės Elenos Gaputytės, gyvenusios Anglijoje, testamentinį pavedimą, parengė leidinį SusitaikymasReconciliation, kurio atsklandose Grinkevičiūtės prisiminimų ištraukos lietuvių ir anglų kalbomis publikuotos greta skulptorės instaliacijų reprodukcijų. Knyga išleista Anglijoje 250 egz. tiražu, kiekvienas egzempliorius numeruotas. Grinkevičiūtės atsiminimai buvo tas tekstas, kurio Elena Gaputytė ilgai ieškojo, kad galėtų sukurti paminklą nekaltoms sovietinio teroro aukoms. Nepakartojama teksto ir vaizdo simbiozė daro didžiulį įspūdį.

Lietuvos žmonių tragedija iki šiol per menkai žinoma Vakarų pasaulyje. 2002 m. lapteviečių pastangomis Grinkevičiūtės memuarus A Stolen Youth, a Stolen Homelandanglų kalba išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla; nedidelis 600 egz. tiražas leidinį pavertė raritetu. Todėl Rūtai Šepetys įteikiame medalį už tremties temos skleidimą pasaulyje romane Tarp pilkų debesų, perleistu jau 50-tyje šalių, juolab jo herojų likimai labai panašūs į lapteviečių, inspiruoti D. Grinkevičiūtės išgyvenimų. 

Medaliu apdovanojame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendruomenę už Tėvynės gynėjų atminimo puoselėjimą ir įamžinimą. Centras atlieka didžiulį darbą tirdamas sovietų ir nacių vykdytų genocidų medžiagą. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurti paminklai partizanams stovi įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jis suprojektavo atnaujintą Dalios Grinkevičiūtės šeimos antkapinį paminklą Kauno Eigulių kapinėse bei turėjusį stovėti Jakutske, tačiau Putino administracijos atmestą paminklą Jakutijoje kentėjusiems ir žuvusiems Lietuvos gyventojamskuris rado vietą greta LGGRTC muziejaus Aukų gatvėje Vilniuje ir tapo jo eksponatu. Tūkstančiai turistų mato, jog tinkamai pagerbti Rusijoje žuvusiųjų tremtinių atminimą draudžiama iki pat šių dienų, o šiaurės upių tėkmė į Ledjūrį tebeišplauna nusikaltimo pėdsakus, nerandančių atilsio kaulus.

Lapteviečiai vertina Česlovo Stankevičiaus darbą valstybės labui išvedant Rusijos kariuomenę, – Lietuva pirmoji iš buvusių respublikų jos atsikratė. To meto derybininkas yra ir Vladimiras Jarmolenka, už priešinimąsi sovietinei sistemai tardytas saugumo, vėliau tapęs Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, Seimo nariu, diplomatu. Nepamirštu pokalbių apie ledjūrio tremtinius su kitu Dalios Grinkevičiūtės medalio nominantu Sigitu Randžiu, 45 pabaltijiečių memorandumo signataru. Nenuostabu, kad pirmoji Sąjūdžio grupė Kaune įsisteigė mokslinio sąjunginio sviesto-sūrių institutoLietuvos filiale, kuriame dirbo Sigitas Randis bei signatarai Vladimiras Jarmolenka, Algirdas Patackas, Vidmantas Povilionis, Algirdas Saudargas. Saugumo tardymų metu 1979 m. Randis buvo apšvitintas, ir, nors liga progresavo, jis daug nuveikė atkūrus Nepriklausomybę. Tapo pirmuoju Švietimo skyriaus vedėju Kaune, vykdė sunkiausius mokyklų administravimo pertvarkos darbus. Jo tikslas buvo augančiam žmogui parodyti ateities kelią per tikėjimą, dorą ir tiesą. Algirdas Patackas ypač vertino Sigito Randžio darbus, kuriuos nutraukė ankstyva jo mirtis. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius apie Sigitą yra sakęs: „Tai tikras pinigas, dabar tokių žmonių reta.“ Sigitas Randis padėjo saugoti bei platinti Katalikų bažnyčios kroniką, tačiau saugumui palaužti jo valios ir išgauti paslapčių nepavyko. Deja, kai ruošėme dokumentus skirti Randžiui valstybinį apdovanojimą po mirties, arkivyskupo bei signatarų liudijimų kažkodėl nepakako. Tikimės ištaisę šią klaidą.

1989 m. surengtoje ekspedicijoje į Jakutiją „Lena-89“ jaunas kunigas Stasys Kazėnas kartu su kitais sunkiai dirbo statydamas paminklus ir kas vakarą aukodavo šv. Mišias, skaitydavo ištraukas iš Biblijos ir Grinkevičiūtės prisiminimų. Tai padėjo mūsų sieloms nurimti, sušvelnino sunkius išgyvenimus. Atkasti tremtinių palaikai atrodė lyg nepaliesti laiko – šaltis išbadėjusių suaugusiųjų ir vaikų kūnus išsaugojo lyg ką tik apleistus sielų, ir atrodė, lyg jie būtų sulaukę galimybės grįžti į Tėvynę. Maldos sutvirtino, padėjo suprasti išsvajotos Laisvės jėgą. Dabar Stasį Kazėną SJ vadiname lapteviečių garbės kapelionu ir apdovanojame jį medaliu tarsi iš Dalios rankų.

Prodiuseris Justinas Lingys su kolegomis už filmą „Ledo vaikai“ pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą. Mūsų bendradarbiavimas tęsiasi, jis filmuoja įvairius tremtinių pasakojimus, taip pat ir apie Grinkevičiūtę, fiksuoja naujus faktus apie jos gyvenimą, kūrybos sklaidą Lietuvoje ir svetur. 

Už Grinkevičiūtės kūrybos skleidimą Jakutijoje, Lietuvos ir Jakutijos tremtinių ryšių puoselėjimą ir pagalbą buriant Jakutijos lietuvių bendruomenę „Gintaras“ medaliu apdovanota Agafija Pticina, buvusi Jakutijos RTV korporacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja, dažna viešnia Lietuvoje. Jos kolegų sukurti filmai „Ilga kelionė“, „Birželio 14-oji“ apie Lietuvos tremtinius B. Jelcino laikais pelnė apdovanojimus Jakutijoje, buvo rodomi ir Lietuvoje. Grinkevičiūtės kūryba Jakutijos lėšomis išleista 1995 ir 2001 m. Agafija Pticina parengė dokumentų knygą apie centrinio Jakutijos rajono Čiurapčia gyventojus, 1942 m. ištremtus į Arktį.

Tikiu, kad dalyvavusieji Dalios Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalio įteikimo ceremonijoje turėjo progą ją prisiminti, įvertinti jos asmenybės svarbą auklėjant mūsų jaunimą. Džiaugiamės, kad Dalios Grinkevičiūtės medaliu pagerbėme iškilius valstybės žmones, skleidžiančius tiesą ir kovojančius už ją. Šis medalis – tai lapteviečių padėka, įteikiama Dalios vardu. Kaip komunija dalinomės ir Leonardo Gutausko knyga Veidrodis žiemą– paskaitykite ją kiekvienas, jei jums taptų sunku – ten daug išminties.

Brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas