Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama XIV. Tito Valdo Ancevičiaus nuotrauka.

Birželio viduryje Lietuvoje ketvirtą kartą viešėjo Tibeto dvasinis lyderis ir Nobelio taikos premijos laureatas Jo Šventenybė Dalai Lama XIV. Prieš jam pradedant skaityti paskaitą „Laimės menas“ sostinės „Siemens“ arenoje“, prof. Vytautas Landsbergis, su kuriuo, galima sakyti, pirmuoju pradėjo draugauti Dalai Lama 1990 metų balandžio 3 dieną pasveikindamas mūsų šalį atkūrus nepriklausomybę, kalbėjo: 

Dalai Lama yra tas nepaprastas žmogus, kuris telkia, surenka ir platina žinią – gerumo ir taikos – vidinės ir tarpusavio taikos, žinią, kuri visada yra labai reikalinga. Šiandien, kai birželio 14-ąją mes prisimename ir savo skausmo dieną, šis sutapęs jo apsilankymas yra kaip balzamas, kaip paguoda ir tikėjimas, kad pasaulis su visais žiaurumais, baisumais ir neteisybėmis vis tiek vertas gyventi. Kad jis gali būti gražus, ir mes turime prie to prisidėti. Atvyko žmogus iš labai tolimos geografiškai šalies, bet nepaprastu būdu ir jis, ir jo šalis – kenčianti šalis – yra artima mums. Dalai Lama yra labai paprastas žmogus, bet labai nepaprastas savo požiūriu, savo pasisakymu, savo laikysena.“ 

Kviečiame prisiminti Jo Šventenybės išsakytas mintis viešnagės metu.

Jo Šventenybė lankydamasis mūsų šalyje pasodino atminimo medį Tibeto skvere sostinėje. Tito Valdo Ancevičiaus nuotrauka.

Švietimo sistemos vertybės

Pernelyg susitelkdami į materialius dalykus pamirštame žmogiškąsias vertybes. Dabartinės moderniosios švietimo sistemos daugiau dėmesio skiria išorinėms, su medžiagiškumu susijusioms vertybėms. Tai nėra adekvatus dėmesys, nes pamirštamos vidinės vertybės. Ir taip auklėjamos, ugdomos ištisos kartos. Kuriamas vis labiau į materialumą orientuotas pasaulis. Žmones, kurie turi viską, dažniau kamuoja nerimas, jiems trūksta išmanymo, kaip puoselėti vidinę taiką. Imkime milijonierius, milijardierius – turėdami daugybę pinigų jie ne visada turi daug minčių ir ramybės. O sugriauti vidinę taiką, ramybę labai lengva įtarumu, pykčiu.

Vertybės, kaip ugdyti vidinę taiką, turėtų būti įtrauktos į švietimo sistemas. Ir čia reikėtų kalbėti apie jausmų higieną. Jeigu mūsų mintys, protas – sveiki, sveikas bus ir kūnas. Tai labai glaudžiai susiję. Pats esu tai patyręs. 16 metų praradau laisvę, 24-erių – savo šalį, užgriuvo daug sunkumų, nelaimių, didelė atsakomybė... Tačiau savęs negraužiau – nenustojau mėgautis gyvenimu. Daug ką lemia asmeninis požiūris – požiūris į mus visus kaip į brolius ir seseris. Visi yra broliai ir seserys – net priešai. Iš čia ir atsiranda vidinė taika bei stiprybė. Per sąmoningumo ugdymą galima pasiekti vidinę ramybę, ir tam gali pasitarnauti švietimas.

Apie šypsenos galią

Reikia šypsotis. Bet šypsenų būna įvairių: ji gali būti natūrali, geraširdiškumo ir meilės išraiška. Būtent tokia šypsena padaro mus laimingus – ir visus aplinkui. Man nesuprantama dirbtinė šypsena. Kartais būna specialiai nutaisytų šypsenų. Sarkastiškų. Baimės šypsenų.

Kam apsimesti, jeigu galima reikšti šiltus jausmus? Šypsena – unikali žmogaus dovana, žmogiškosios šilumos išraiška. Nesišypsoti būtų kvaila, tai didžiulis mūsų laimės šaltinis. Žmogaus esybė – būti užjaučiančiam. Moksliniais tyrimais paremta, kad neigiami jausmai – nuolatinis pyktis, baimė, nepasitenkinimas – kenkia imuninei sistemai, o puoselėjama meilė ir vidinė šiluma ją stiprina. Tausokime tai, juk žmogus iš esmės gimsta geras, užjaučiantis ir mylintis.

Vyrai ir moterys

Vyrai, moterys – tai tie patys žmonės. Broliai, seserys. O moksliniais tyrimais pagrįsta, kad moterys yra biologiškai jautresnės, jautriau priimančios kitų skausmą, kančias. Visada sakau: dabar atėjo laikas veikti moterims. Anksčiau vyrą įsivaizdavome kaip fiziškai stipresnį žmogų, o moterį – daugiau besirūpinančią namais, šeima, vaikais. Bet tai praeitis – laikai keičiasi. Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, ir visi jame esame lygūs. Pažiūrėkite, moterys užima kai kurių valstybių aukščiausio lygio vadovų postus. Moterys – labai gabios ir išmintingos lyderės.

Be to, moterys gali maitinti kūdikius pienu. Jos iš prigimties turi ginklą teikti savo vaikams visapusišką globą. Mes visi ateiname iš savo mamų. Mamų, kurios yra moterys. Mano mama buvo labai geros širdies. Mano tėtis nebuvo toks geraširdis. Metas moterims imtis aktyvesnio vaidmens skleidžiant vidines vertybes.

Europos Sąjunga

Pasaulinė laimė ir taika nenukris iš dangaus. Mes jas turime kurti – pirmiausia asmeniniame lygmenyje. Tada tai persikels į šeimą, iš šeimos – į bendruomenę, iš bendruomenės – į tautą, iš tautos – į kitą tautą, kol tai apims visą pasaulį. Tokiu būdu sukursime taikingą ir harmoningą pasaulį. Štai Europos Sąjunga – puikus darnos pavyzdys, nors jos istorijoje būta daug kovų ir nesutarimų.

Šis amžius turi atnešti pokyčių. Pasiremkime savo patirtimi, žiniomis ir kurkime naują visuomenę, kaip tai padarė Europos Sąjunga. Visada sakau: jeigu jos nebūtų, manau, pastaruosius dešimtmečius būtų vykę daug nesutarimų tarp dabartinių Bendrijos narių. Europos Sąjunga plėtojosi teisinga linkme, tai didelis pasiekimas: sąjunga materializavosi ir atnešė žmonėms daug naudos bei gėrio.

Imkime Rytų, Pietų, Vakarų Afriką, Lotynų Ameriką, Aziją – ten sąjungos nėra. Visos šalys turėtų mąstyti apie jos sukūrimą. Geras pavyzdys galėtų būti ir Indija: tokia didelė šalis, tiek skirtingų kalbų, bet tai nekliudo čia visiems gyventi sąjungoje.

Metaforiška mįslė iš berniuko lūpų Dalai Lamai: kodėl dvi sesutės per kalnelį nesueina?

Reikėtų pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis. Sesutės galėtų paimti į rankas mobiliuosius telefonus, ir galbūt tada joms pavyktų vienai kitą sutikti.

Pabėgėliai

Vertinu ir esu dėkingas, kad Europos valstybės priima pabėgėlius, kai kurios – labai daug. Natūralu – kai vienas kenčia, o kitas gali padėti, mūsų moralinė atsakomybė – suteikti pagalbą, kai galime. Tačiau pabėgėliai turėtų suprasti, kad šiose šalyse jie laikinai, kad čia jiems suteiktas prieglobstis. Pasitraukę nuo žudynių, karo, jie turi suvokti, kad būdami čia turi visomis išgalėmis rūpintis tinkamu savo vaikų išsilavinimu, kad šie įgytų įgūdžių, praversiančių ateityje. Priglausti Europos valstybėse pabėgėliai turėtų pasinaudoti visomis galimybėmis, kad atėjus laikui grįžti į savo gimtinę būtų pasirengę ją atkurti. 

Meditacija

Meditacija turi būti analitinė, sąmoninga – mąstant ir analizuojant. Jos negalima atsieti nuo mąstymo, kitaip nebus vertinga.

Laimės menas

Kiekvieno žmogaus ateitis priklauso nuo šalia esančiojo ir kartu nuo visos žmonijos. Kiekvienas mūsų turi teisę būti laimingas lygiai taip pat, kaip ir visi likusieji. Kai rūpinatės savimi, nepamirškite taip elgtis ir su kitais. Mes visi turime globoti žmoniją – ji bus laiminga tik tada, kai laimė gaubs kiekvieną asmenį.

Skirkime daugiau dėmesio pasaulio gerovei ir laimei, ir jeigu norime, kad vyrautų visuotinė gerovė, turime puoselėti šilumą ir atjautą visiems žmonėms. Tik tada išnyks visos kliūtys. Aš galiu paduoti ranką bet kuriam iš jūsų, ir tai, kad esu Dalai Lama, man nesukuria kliūties pasisveikinti su kitais. Nekuriu atskirties tarp savęs ir kitų, atvirkščiai – net nenoriu būti oficialus, tai niekam neteikia naudos. Jeigu ir aš, ir jūs išskirtume save, jaustumės viršesni, tai tik skatintų vienišumą ir izoliaciją. Kad ir kur keliaučiau, kad ir su kuo susitikčiau, žinau, kad mes visi esame tokie patys – broliai ir seserys.

Apie planus dar kartą aplankyti Lietuvą

Aš senstu, o ir skrydžiai ilgi. Jaučiuosi esantis vis labiau pavargęs. Šį kartą man pavyko pas jus atvykti, o kaip bus ateityje – nežinau, tai ne nuo mano valios priklausantis dalykas. Man 83-eji. Sakyčiau, esu palyginti neblogos sveikatos, mano protas vis dar aštrus. Jeigu fizinė būklė leis, jausiuosi labai laimingas galėdamas pas jus grįžti. Esu praktiškas žmogus, sujungiu viską, ką turiu – protą, kūną – ir skiriu tai kitiems. Stengiuosi būti altruistas, kad tai, ką kalbu, būtų naudinga kitiems. Toks mano gyvenimo tikslas – būti naudingam kitiems. Sakau žmonėms: galiu pas jus atvykti, kol esu aštraus proto ir kol galiu kalbėti.