Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius. Grigorijaus Bataščiuko nuotrauka.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras atsidūrė kritinėje padėtyje. Kelis dešimtmečius laukta Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija dėl biurokratinių kliūčių gali ir neįvykti, o Lietuvoje per visą istoriją taip ir nebuvo pastatyta nė viena koncertų salė, akustiškai pritaikyta simfoniniam orkestrui ir klasikinės muzikos atlikimui.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro GINTARAS RINKEVIČIUS nerimauja – nuolatinės kliūtys gali atimti iš visuomenės galimybę pagaliau turėti kokybišką koncertų salę, sužlugdyti net kelių sezonų planus, nutraukti sutartis su tarptautiniais atlikėjais ir palikti žiūrovus be intensyvios koncertų bei operų programos. 

Maestro, kokią reikšmę visuomenei turi Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos projektas?

Lietuvos kultūros istorijoje neturėjome nė vienos salės, kuri būtų akustiškai tinkama simfoniniam orkestrui. Vienintelė pakankamos akustikos salė yra Nacionalinėje filharmonijoje, tačiau bėda ta, kad simfoninio orkestro skleidžiamam garsui ši salė yra per maža, ką ir kalbėti apie nedidelį žiūrovų skaičių, kuris gali klausytis ten grojamų koncertų. Su kitomis salėmis, tarp jų ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, yra didelė garso kokybės problema. Vilniaus kongresų rūmai talpina 967 žiūrovus, ir atlikus renovacijos darbus vietų skaičius nepasikeistų. Bet salės garso kokybė būtų specialiai akustiškai sukurta būtent gyvam garsui, gyvam atlikimui, o ne įgarsintam.

Vilniaus kongresų rūmams būtinai reikia remonto, nes patalpos yra labai susidėvėjusios, neatitinka šių dienų koncertinei salei keliamų reikalavimų, standartų. Aš jau nekalbu apie visiškai sulūžusias kėdes – neslėpsiu, turime daug skundų dėl kėdžių, ir drįsčiau teigti, kad yra nemaža dalis klausytojų, kurie neateina į Vilniaus kongresų rūmus dėl tikrai prastų žiūrovui sąlygų.

Vien į koncertus ir operas per metus ateina apie šimtas tūkstančių klausytojų (Vilniaus kongresų rūmuose vyksta daugybė renginių, kuriuos organizuoja ir kiti organizatoriai – aut. past.), atliekami dažnai dešimtmečius Lietuvoje negroti ir nestatyti kūriniai, atvažiuoja tarptautinės klasės atlikėjai, solistai ir statytojai. Jų darbo kokybę turėtų atitikti pastato kokybė, lygiai taip kaip žiūrovui turi būti sukurtos geros sąlygos, kad jie klausydami tris valandas G. Mahlerio ar G. Puccini negalvotų apie tai, kad sėdi ant pačios blogiausios kėdės Vilniaus mieste ir dūsta nuo karščio, nes ventiliacijos sistemos salėje yra prastai funkcionuojančios (vieniems labai pučia orą, o kitų oras nepasiekia). Ypač tai jaučiama, kai yra šiltasis sezonas arba salė visiškai pilna.

Ar vis dėlto įmanoma, kad sovietinei nomenklatūrai statytame Vilniaus kongresų rūmų pastate pagaliau kokybiškai suskambėtų simfoninis orkestras?

Siekdami, kad Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija išspręstų akustikos problemą, iš savo orkestro lėšų pasamdėme aukščiausio lygio vokiečių akustikų įmonę. Sumokėję nemažus pinigus ir padarę išsamią, profesionalią studiją, įsitikinome, kad Vilniaus kongresų rūmuose įmanoma padaryti tokią akustiką, kuri leistų žiūrovui girdėti itin profesionalų, kokybišką garsą.

Mes padarėme daug žygių, kad būtų sudarytos visos sąlygos maloniai klausytis gražios muzikos. Esame labai dėkingi Kultūros ministerijai, kad pagaliau gavome finansavimą Vilniaus kongresų rūmų koncertų salės rekonstrukcijai.

Susidūrę su šia problema sužinojome, kad tokių kultūros pastatų rekonstrukcijų trukdymų vyksta ne tik su Vilniaus kongresų rūmais, bet ir su kitais meno organizacijų objektais. Dėl to aš tikrai stengiuosi, kad visi geros valios žmonės, kurie sprendžia šią problemą, atsilieptų ir pradėtų ją spręsti galvodami apie trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius ne vienam iškiliam Lietuvos meno kolektyvui.

Kokiame etape dabar yra Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcija?

Jau yra prasidėję projektavimo darbai. Netikėtai atsirado problemų su viešaisiais pirkimais – šis procesas nuolat skundžiamas. Toks įspūdis, kad yra siekiama, jog viešieji pirkimai užsitęstų tiek, jog mes galų gale prarastume Europos Sąjungos fondų finansavimą rekonstrukcijai ir pati rekonstrukcija neįvyktų.

Susidūrę su šia problema sužinojome, kad tokių kultūros pastatų rekonstrukcijų trukdymų vyksta ne tik su Vilniaus kongresų rūmais, bet ir su kitais meno organizacijų objektais. Dėl to aš tikrai stengiuosi, kad visi geros valios žmonės, kurie sprendžia šią problemą, atsilieptų ir pradėtų ją spręsti galvodami apie trumpalaikius ir ilgalaikius padarinius ne vienam iškiliam Lietuvos meno kolektyvui.

Pagal rekonstrukcijos planą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras turi išsikelti į kitas sales 2019 m. vasario mėnesį. Ties šiuo procesu buvo dirbama jau seniai, ieškoma erdvių repeticijoms ir koncertams. Savo tempų mažinti neketiname – per metus įprastai parengiame apie 30–40 repertuarinių renginių – simfoninių, kamerinių, šventinių ir vasaros festivalio koncertų, taip pat koncertų vaikams. Kadangi Vilniuje nėra klasikinės muzikos renginiams pritaikytų salių, labai sunku rasti vietas, kuriose būtų galima atlikti klasikinę muziką.

Taip pat rekonstrukcijos prasideda ir Nacionalinėje filharmonijoje, Nacionaliniame dramos teatre, Jaunimo teatre, tad laisvų vietų veiklai tęsti lieka dar mažiau.

Šiandien turime planą, kaip atlikti Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukciją, nenutraukiant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro ir su mumis glaudžiai bendradarbiaujanios „Vilnius City Opera“ veiklos. Tačiau atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje – jeigu mes artimiausiu laiku nesudarome sutarčių su tomis salėmis, kur rengiamės koncertuoti, už 2–3 mėnesių tos salės jau bus išnuomotos kitiems.

Vadinasi, reikės laikinai nutraukti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veiklą, o kartu ir „Vilnius City Opera“ veiklą. Na o jeigu mes sudarome sutartis, prisiimame finansinę atsakomybę mokėti ir už tų salių nuomą. Tokiu atveju, jeigu staiga rudenį galutinai išaiškėja, kad rekonstrukcija yra stabdoma, mes būsime priversti padengti tų nuomų finansinius nuostolius. Be to, turime sutartis su tarptautiniais atlikėjais, numatytos konkrečios jų pasirodymų datos, ir tų sutarčių nevykdymas atneštų didelius finansinius nuostolius.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras jau 12 metų bendradarbiauja operų pastatymuose, kuriuose dalyvauja daug iškilių svarbiausiose pasaulio scenose dirbančių solistų, jų tvarkaraščiai yra sudaromi 2–3 metus į priekį, ir jų skirtas laikas atvykti į Lietuvą yra neįkainojamas, todėl dabar palikti juos nežinioje ar nutraukti sutartis būtų labai sudėtinga.

Kas konkrečiai yra skundžiama viešųjų pirkimų procese?

Įmonė „Litcon“ (šios įmonės paskutinieji apskųsti pirkimai – Klaipėdos muzikinio teatro ir Kauno stadiono rekonstrukcijos pirkimas – aut. past.) apskundė ir šį viešąjį pirkimą dėl to, kad viską perkame iškart, o ne išskaidome etapais (buvo perkamas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro valdomo pastato dalies techninis projektas, apimantis koncertų salės, kitų patalpų ir pastato inžinerinių sistemų modernizavimą, koncertų salės rekonstrukcijos darbai – aut. past.)

Pirmos instancijos teismo sprendimas mums buvo palankus, bet apeliacinis teismas sprendimą pakeitė ir nusprendė, kad reikia stabdyti rekonstrukciją vien dėl to, kad pirkimo dokumentuose per mažai aprašyta, kodėl neskaidome šio pirkimo į etapus. Bet išskaidyti rekonstrukcijos procesą etapais nėra jokios logikos. Pastato inžinerinės sistemos yra bendros, t. y. salės vėdinimo sistema yra bendra su viso pastato sistema, šildymo sistema taip pat bendra. Be to, vėdinimo ir šildymo sistemų charakteristika yra svarbi ne tik pačios salės viduje – kaip šios sistemos veiks, kokį triukšmą skleis visame pastate, tiesiogiai daro įtaką ir salėje girdimam garsui. 

Turbūt šioje vietoje yra ir viešasis interesas?

Manau, kad yra didžiulis visuomenės interesas, kad nebūtų vilkinamas visas Vilniaus kongresų rūmų salės rekonstrukcijos procesas. Juk esame atviri visiems – šioje salėje nuolat vyksta ne tik mūsų repertuariniai koncertai, „Vilnius City Opera“ operos, bet ir kitų renginių organizatorių renginiai. Kai yra toks nuolatinis trukdymas, negalime dirbti savo darbo ir profesionaliai planuoti veiklą. Mes jau dabar turime žinoti, kur tiksliai repetuosime ir koncertuosime nuo 2019 m. vasario mėnesio.

Susiklosčiusią situaciją taip pat pakomentavo Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą teisminiame procese atstovaujantis advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas DEIVIDAS SOLOVEIČIKAS.

Kaip šį procesą vertinate jūs, p. D. Soloveičikai?

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras vykdė visai visuomenei svarbų pirkimą dėl Vilniaus kongresų rūmų rekonstrukcijos, aiškiai bei tiksliai pirkimo dokumentuose pagrindė, kodėl svarbu vykdyti būtent vieną pirkimą, paaiškino, kad pirkimu siekiama ypač svarbaus rezultato – geriausios akustikos Vilniaus kongresų koncertų salėje, o techniniu požiūriu pirkimo skaidymas yra negalimas.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, tikėtina, neįvertino, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvios bei realios priežastys neskaidyti pirkimo. Kelia nuostabą tai, kad net ir pirkimo sąlygose nurodžius aiškų pagrindimą dėl pirkimo neskaidymo, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad to neužtenka. Tokiu būdu iš esmės apsunkinama perkančiosioms organizacijoms galimybė pasinaudoti VPĮ 28 str. 2 d. įtvirtinta teise tarptautinio pirkimo atveju pirkimo objekto neskaidyti į dalis.