A. Kudrausko nuotr.

Birželio 30 dieną Elektrėnų savivaldybėje, Abromiškių kaime, septintą kartą vyks pėsčiųjų ir dviratininkų žygis „Žalio Velnio takais“, skirtas Lietuvos partizanams atminti. Žygio organizatorė Gerda Šareikaitė sako, kad šis renginys nėra vien laiko praleidimo būdas, tačiau paskatinimas gerbti savo šalį bei domėtis Lietuvos istorija.

Žygis „Žalio Velnio takais“ organizuojamas jau septintąjį kartą. Kaip kilo mintis organizuoti tokį renginį?
Viskas prasidėjo tada, kai Abromiškių bendruomenė sugalvojo paminėti datą, kai Abromiškių kaimas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Organizuojant kaimo šventę kilo mintis surengti ir žygį, kuris būtų skirtas mūsų kraštuose kovojusiems partizanams. Pirmasis žygis buvo minimalus, viena 16 kilometrų trasa. Tačiau visi dalyviai labai džiaugėsi tokiu žygiu ir būtent tai paskatino tokį renginį organizuoti ir kitais metais. O dabar patriotinis žygis „Žalio Velnio takais“ tapo kaip tradicija.

Ar žygio pavadinimas „Žalio Velnio takais“ leidžia suprasti, kad jis yra skirtas būtent rezistentui Jonui Misiūnui-Žaliajam Velniui atminti?
Iš tiesų, tai pavadinimas tiesiog viską apibendrina. Kasmet keliaujame Elektrėnų apylinkėse, jos įeina į Didžiosios Kovos apygardos teritoriją, kurią ir valdė Žaliasis Velnias. Tačiau kiekvienais metais žygis yra skiriamas skirtingoms progoms, tai dažniausiai nulemia istorinės datos. Šiais metais žygis bus skirtas Adolfui Ramanauskui-Vanagui atminti, nes šiais metais jam būtų suėję 100 metų. Taip pat tokį šių metų apsisprendimą paskatino ir situacija, kai Vanago vardas buvo neteisėtai pažemintas.

Kiekvienais metais žygyje dalyvauja ir Lietuvos kariuomenės kariai. Dalyviams tai yra savotiška atrakcija, o kaip patys kariai vertina šį žygį?
Taip, kariai kiekvienais metais taip pat leidžiasi į šį žygį. Prieš kelis metus Žalio Velnio pramintais takais leidosi ir NATO kariai. Kariai šį žygį vertina labai teigiamai. Jiems žygis patinka, nes ne tik pasikeičia visa rutina, tačiau ir pamato kaip atrodo vietos bendruomenės, integruojasi į aplinką, susipažįsta su vietovėmis ir mato tikrąjį šalies vaizdinį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kiek dalyvių kasmet dalyvauja žygyje?
Kasmet dalyvių skaičius auga. Žygio dalyvių skaičius dažniausiai padidėja maždaug 200 dalyvių. Praeitais metais žygyje dalyvavo 1600 dalyvių, iš kurių buvo 500 Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Manau ir šiais metais 1500 dalyvių tikrai turėtų sudalyvauti.

Ar dauguma dalyvių yra iš savivaldybės, kurioje ir organizuojamas žygis?

Registracijos metu dalyvių prašome, kad pažymėtų iš kur jie yra atvykę. Tai labai įdomu yra tai, kad Elektrėnų savivaldybė nėra dominuojanti tarp vietovių, iš kurių atvyksta žmonės į šį patriotinį žygį. Tai rodo, kad tai nėra vien miestelio ar savivaldybės renginys. Kiekvienais metais žygyje dalyvauja ir iš užsienio atvykę kitataučiai.

Koks yra dalyvių amžius?

Kiekvienais metais žygyje dalyvauja labai skirtingo amžiaus žmonės. Būna, kad tėvai keliauti pasiima net metų neturinčius vaikus, kurie taip pat gauna pažymėjimus, kad dalyvavo patriotiniame žygyje. Taip pat kiekvienais metais dalyvauja ir garbaus amžiaus dalyviai, kuriems jau yra virš 70 metų. Todėl dalyvių amžių apibrėžti būtų sunku. Šis žygis įtraukia plačią auditoriją. Šis faktas mums, organizatoriams, yra labai malonus, nes tikslas ir buvo tas, kad įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sakote, kad dalyvių skaičius kasmet auga. Ar tai reiškia, kad visuomenė labiau pradeda domėtis Lietuvos istorija?

Aš tuo net neabejoju. Manau, akivaizdžiai matyti, kad per pastaruosius metus tikrai stipriai pasikeitė žmonių identitetas. Domėjimąsi šalies istorija galbūt paskatino kaimyninių šalių įvykiai, neramumai. Manau kiekvienas žmogus bent minimaliai turėtų žinoti savo šalies, tautos istoriją, nes tai yra lyg mūsų pagrindas. Žinojimas, kas vyko anksčiau, veda į priekį, leidžia tvirtai jaustis, suprasti, kad turi šaknis.

O kokios yra numatomos šių metų pėsčiųjų ir dviratininkų trasos?
Šiais metais, kaip ir visada, bus penkios trasos. Trys pėsčiųjų trasos. Trumpoji pėsčiųjų trasa bus 13 kilometrų, vidutinioji – 18 kilometrų bei ilgoji, kuri bus 34 kilometrų ilgio. Taip pat bus ir dvi dviračių trasos. Trumpoji trasa bus 32 kilometrų ilgio, o ilgoji – 64 kilometrų. Maršrutas jau yra sudarytas, keliai ves link Trakų.

Ar žygis yra nemokamas?
Yra startinis mokestis. Dalyvavimas žygyje suaugusiam žmogui kainuoja šešis eurus, o nepilnamečiams – keturis. Taip pat yra ir žmonių grupės, kurios yra atleidžiamos nuo startinio mokesčio, jos yra nurodytos žygio nuostatose.

O kam bus skiriamos starto metu surinktos lėšos?
Mes visada nusistatom tam tikrus tikslus. Visada dalis surinktų lėšų yra skiriama paramai. Šiais metais, kaip ir pernai, dalis lėšų bus skirta sužeistiems Lietuvos kariams paremti, karininkų šeimų moterų draugijos organizuojamam bėgimui „In Memoriam“, kurio metu surinktos lėšos taip pat bus skirtos žuvusių Lietuvos karių šeimoms paremti. Taip pat dalis lėšų yra skiriamos ir paminklų tvarkymui.

O ką apie žygį reiktų žinoti žmogui, kuris dalyvauti ruošiasi pirmą kartą?
Labai svarbu yra įvertinti savo fizinį pasirengimą. Taip pat labai svarbu yra pasirūpinti tinkama ir patogia avalyne, turėti galvos apdangalą, pasiruošti lietui. Reikia sekti orus. Taip pat reikia turėti vandens. Nors kiekvienam punkte vandeniu bus pasirūpinta, vis tiek reikia bent tris litrus turėti su savimi. Rekomenduojame turėti ir užkandžių, nes pietumis rūpinasi patys žygeiviai. Svarbu suvokti į kokį žygį eini. Tai bus patriotinis, su Lietuvos istorija susijęs žygis, todėl jei tokių dalykų žmogus visiškai nemėgsta, turėtų taip pat gerai viską apgalvoti.