Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų teigimu, senatvės pensijų sistemos pertvarka neužtikrins didesnių pensijų ilguoju laikotarpiu. Užuot „Sodros“ sistemą reformavus, ji konservuojama.  

„Prieš penkiolika metų pradėtos reformos tikslas buvo sumažinti spaudimą „Sodrai“ ir užtikrinti pakankamas pensijas senatvėje. Todėl buvo pasirinkta kaupimu paversti einamaisiais mokėjimais grįstą sistemos dalį. Siūloma pensijų reforma visa tai nubraukia, o kaupimą paverčia paprasčiausiu taupymu. Neatsižvelgiama, kad sumokėjus visus mokesčius ir „Sodros“ įmokas, gyventojui papildomai taupyti gali tiesiog nebelikti pinigų”, – sako Ž. Šilėnas, LLRI prezidentas. 

LLRI atliko pensijų draudimo sistemos bei planuojamos jos reformos analizę. Pensijų sistemai vertinti pasirinkti Pasaulio Banko kriterijai: pensijų pakeitimo norma, aprėptis ir paskatos dalyvauti kaupime. Analizėje konstatuojama, kad nei esama, nei siūloma pensijų sistemos nėra tvarios.  

Instituto ekspertai remiasi prognozėmis, kad Lietuvoje per ateinančius dvylika metų santykis tarp vyresnio amžiaus žmonių ir dirbančiųjų augs sparčiausiai Europos Sąjungoje – nuo 39 iki 64 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Dėl to per artimiausius keturiasdešimt metų išlaidos pensijoms gali pasiekti 12 proc. nuo BVP. Jei šios prognozės išsipildys, tai bus didžiausias rodiklis Baltijos šalyse (Estijoje – beveik 7 proc., Latvijoje – 6 proc.). Šiuo metu viešųjų finansų išlaidos pensijoms mokėti Lietuvoje siekia apie 7 proc. nuo metinio BVP. 

„Kuo daugiau būsimųjų pensijų būtų mokama iš sukauptų lėšų, tuo mažesnis spaudimas tektų viešiesiems finansams. Kitu atveju politikai vėl turės grįžti prie nepatrauklių alternatyvų: arba didinti socialinio draudimo įmokas, arba mažinti pensijas, arba vėlinti pensinį amžių, arba  radikaliai perdėlioti valstybės biudžeto išlaidas, didinant pensijų išmokoms reikalingą dalį“, – vardija Ž. Šilėnas.  

LLRI tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutinė pensijų pakeitimo norma (santykis tarp pensijos ir buvusio atlyginimo) yra 10 procentinių punktų mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. Pakeitimo normos skirtumai tarp skirtingų pajamų grupių – vieni didžiausių Bendrijoje. Kitaip tariant, sumokantys daugiau gauna santykinai mažesnes pensijas. 

„Tačiau, užuot sprendę problemas, politikai užsiima manipuliacijomis – nurašė „Sodros“ įsiskolinimą, o dalį ateities įsipareigojimų perkėlė ant valstybės biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų pečių. Šiandien protingiausias sprendimas būtų tiesiog leisti žmonėms 5,5 proc. pervesti ne į „Sodrą“, o į savo pensijos fondą, šią dalį nuolat didinant“, – pabrėžė Žilvinas Šilėnas.