Katalikų terpėje susiformavę judėjimai „Už gyvybę“ jau kuris laikas sulaukdavo kritikos. Nuostabą kėlė paradoksas: tie patys žmonės, kurie aistringai pasisako prieš abortus ar eutanaziją, ramia sąžine pateisina brutalų elgesį su migrantais ar abejingumą bet kuriai kitai smurto, žmogaus išnaudojimo formai.

Vienas iš svarbių popiežiaus Pranciškaus pasiekimų – Popiežiškosios Gyvybės akademijos reforma, kurios esmė – aiškus deklaravimas, jog gyvybės apsauga negali pasitenkinti siauru požiūriu. Gyvybės apsauga įmanoma, jei gebama matyti 360 laipsnių kampu.

Šiandien tai reikštų drąsiai užstoti, pavyzdžiui, šeimas, kurios patiria neįtikėtinai barbarišką elgesį vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių. Štai JAV prezidento sprendimu, nelegaliai į šalį atvykusių šeimų vaikai atplėšiami nuo gimdytojų ir apgyvendinami specialiose stovyklose.

JAV vyskupai neseniai išsakė stiprią opoziciją šiurkščiai savo šalies migracijos politikai, pavadindami ją „nemoralia“. Duodamas interviu Reuters, vyskupų poziciją parėmė ir popiežius Pranciškus. Skaudaus klausimo nenutylėjo ir naujieji Vatikano Gyvybės akademijos vadovai. „Imigrantų sielvartas, – sakė italas arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos prezidentas, – dažnai pamirštamas ir kyla grėsmė, kad trumparegiškumas, kaip traktuojami šie klausimai, netrukus ims žeisti kiekvieną.“

Visų pradžia vienoda: O paskui? Globali atsakomybė“

„Egzistuoja pradėtas gyvenimas, gyvenimas nėštumo metu, gyvenimas dienos šviesoje, vaiko, paauglio, suaugusio žmogaus gyvenimas, taip pat pasenęs ir išeikvotas gyvenimas. Egzistuoja amžinasis gyvenimas. Egzistuoja gyvenimas, kuris yra šeima ir bendruomenė, siekiai ir viltys. Taip pat egzistuoja trapus ir segantis gyvenimas, sužeistas, įskaudintas, atskirtas, išmestas gyvenimas. Ir tai yra žmogaus gyvenimas“, – tokiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipėsi į Vatikano Gyvybės akademijos narius, susirinkusiems į Romą birželio 25–27 dienomis.

„Atiduodami vaikus skurdui, vargšus – badui, persekiojamuosius – karui, senelius – apleidimui, mes patys atliekame purviną mirties darbą, kuris kyla iš nuodėmės“, – pabrėžė popiežius, kalbėdamas pasaulinės bioetikos konferencijos dalyviams.

Susitikime, pavadintame „Visų pradžia vienoda: O paskui? Globali atsakomybė“, dalyvavo daugiau nei 130 akademikų ir ekspertų iš skirtingų pasaulio šalių. Šįkart įtraukta ir jaunų tyrėjų sekcija, kurią sudaro apie pusšimtis ekspertų iki 35 metų.

Nors dauguma akademijos narių ir toliau yra europiečiai (57 proc.), daugiausia italai, tačiau nemažą dalį sudaro Šiaurės Amerikos (13 proc.) ir Centrinės bei Pietų Amerikos (15 proc.) atstovai. Likusieji yra iš Okeanijos, Azijos ir Afrikos.

Naujos kartos Gyvybės akademija

Popiežiškoji gyvybės akademija buvo įkurta 1994 metais. Pernai rudenį, po Vatikano kurijos reformos, Pranciškus atnaujino akademiją. Buvo pertvarkytas jos statutas, priimti nauji akademikai. Dabartinis jos vadovas italas arkivyskupas Vincenzo Paglia – artimas Pranciškaus bendradarbis, nebijantis iššūkio: „Visuminis požiūris atveria išties plačių horizontų, kurie smarkiai praplečia mūsų akademijos tikslus.“

Ruošdamasis konferencijai, arkivyskupas beveik valandą neformaliai bendravo su žurnalistais. Pokalbį būtų galima apibendrinti trimis temomis, kurios atskleidžia naujos kartos Gyvybės akademijos specifiką.

Pirmiausia – tai globalus požiūris į gyvybę, apimantis tiek vaisių įsčiose, tiek imigrantą pripučiamoje valtyje, tiek ir pensijos neturintį seną žmogų, nepagydomą ligonį ar aplinkos alinimą.

„Privalome praplėsti savo horizontus taip, kad nepamirštume nei vieno jų“, – sakė Paglia.

Šis „horizontų praplėtimas“, kaip aiškino akademijos atstovai, nereiškia, kad klasikiniai Katalikų Bažnyčios bioetikos klausimai dabar bus pamirštami.

„Prioritetas – yra žmogaus asmuo“, – sakė akademijos viceprezidentas, italas kunigas Renzo Pegoraro, pridurdamas, kad šiuo pamatu remiasi žmonijos šeimos ir aplinkos sveikata.

Kitas svarbus aspektas yra įprastinio „ne“ susiejimas su labiau teigiamu „taip“. Pavyzdžiui, užuot vien smerkus eutanaziją, akademija siūlo aktyviau diskutuoti apie sergančiųjų palydėjimą ir būtinybę gerinti paliatyvinę slaugą.

Šiandien akademija yra kviečiama gyventi ne atskirame pasaulyje skelbdama nuosprendžius, o įsitraukti į nuolatinį dialogą su nuolat kintančia visuomene.

„Šiandien akademija yra kviečiama gyventi ne atskirame pasaulyje dalindama nuosprendžius“, – sako Paglia, – o įsitraukti į „nuolatinį dialogą“ su nuolat kintančia visuomene.

Trečiasis aspektas – įprastinį akademijos darbą, tai yra refleksijų ir tyrimų aktualiausiais gyvybės klausimais pateikimą, susieti su veikimu.

Šis veikimas įgyja dvejopą formą, teigia Pegoraro: bendradarbiaujant su Pranciškumi, siekiama įtraukti šiuos klausimus į globalią dienotvarkę, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su NVO ir tarptautinėmis asociacijomis.

Patrigubinkime artumą moterims“

Nors akademijoje gausiai atstovaujama, tačiau Europa vis labiau pasiduoda sekuliariam požiūriui į bioetiką. Airijos referendume, kuriuo buvo siekiama panaikinti abortų draudimą, dalyvavo dauguma šalies gyventojų.

Kadaise buvusioje Europos katalikybės tvirtovėje suklestėjo nepasitikėjimas Bažnyčia po lytinio piktnaudžiavimo skandalų, prasidėjusių devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pranciškus lankysis šioje šalyje rugpjūtį, kai čia vyks Pasaulinis šeimų susitikimas. Paskutinį kartą popiežius lankėsi Airijoje 1979-aisiais.

„Aš pasiūliau Pasaulinį šeimų susitikimą rengti Dubline“, – sakė Paglia žurnalistams, pridurdamas, kad idėja sulaukė didelio pasipriešinimo. „Airija išgyvena didžiulę transformaciją, tad aš primygtinai raginau, kad visas pasaulis vyktų ten ir parodytų paramą.“

„Vis dar esu tikras, kad tai buvo geras pasirinkimas.“

Arkivyskupas, žinoma, nėra patenkintas balsavimo rezultatais: „Aš asmeniškai ir Bažnyčia, netikiu, kad mes turime padėti atlikti juodą mirties darbą.“

Lygiuodamasis į Pranciškaus sielovadinę prieigą, Akademijos vadovas įsitikinęs, kad Bažnyčia privalo verčiau „patrigubinti savo artumą, meilę ir švelnumą“ moterims, kurioms abortas visada yra „dramatiška patirtis“.

„Nenoriu, kad įstatymas padėtų Poncijui Pilotui nusiplauti rankas“, – sakė jis.

Paglia pabrėžė, kad dabar „privalome būti arčiau moterų nėštumo metu iki jo ir po jo“. Anot pašnekovo, būtent šitai reiškia „darbuotis vardan gyvybės“. Ši žinia tokia pati Airijoje, kaip ir Italijoje ar Argentinoje, kuri taip pat ruošiasi referendumui dėl aborto.

Paklaustas apie tai, ar Akademija ketina diskutuoti dėl Pauliaus VI 1968-aisiais paskelbtos ir įvairiai vertinamos enciklikos „Humanae Vitae“, uždraudžiančios dirbtinę kontracepciją, Paglia atsakė, kad „darbotvarkėje to nėra“.

„Turime didžiulių problemų, kurias reikia spręsti ir kurios tam tikrais aspektais yra kur kas svarbesnės“, – sakė jis.

Galiausiai, komentuodamas santykius tarp akademijos ir Popiežiškosios kulltūros tarybos, kuriai vadovauja italas kardinolas Giancarlo Ravasi, arkivyskupas juokaudamas sakė, kad „kaip geri broliai mes sutariame“, sekdami Pranciškaus lyderyste. „Jei pradės skraidyti lėkštės... teks pirkti plastikines!“