Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Nuotraukos autorius Karolis Kavolėlis/BFL
Baltijos fotografijos linija

Gyvename XXI – išmaniųjų technologijų amžiuje, tačiau e. sveikatos reikalai Lietuvoje toli gražu netenkina didžiosios visuomenės dalies. Popierius vis dar karaliauja gydymo įstaigose: gydytojai tebepildo popierines formas, o pacientas, pamiršęs popieriuką konsultacijai, rizikuoja būti išsiųstas jo pasiimti atgal. Tuo tarpu Lietuvos valstybės ilgalaikės plėtros strategijoje jau kone prieš du dešimtmečius buvo numatyta, kad „bus įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose srityse, valstybinis reguliavimas užtikrins saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis (registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras“. 

Apie popierių eros pabaigą sveikatos apsaugos sistemoje kalbamės su LR sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi VERYGA. 

Kovo mėnesį Lietuvoje e. sveikatos teikiamomis galimybėmis aktyviai naudojosi tik 38 proc. gydymo įstaigų, o 46 proc. tam ruošėsi. Likusios buvo nepasirengusios. Kada visos Lietuvos gydymo įstaigos bus įtrauktos į elektroninę sistemą? 

Pirmiausia norėtųsi paminėti, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybes visoms mūsų šalies gydymo įstaigoms naudotis e. sveikatos sistema. Šiuo metu 715 gydymo įstaigos, aptarnaujančios 90 proc. visų Lietuvos pacientų, yra prisijungusios prie šios sistemos ir gali medicininius dokumentus tvarkyti elektroniniu būdu. Likusios, besiruošiančios įstaigos aptarnauja mažesnius srautus pacientų. Taip pat yra ir labai nedidelė dalis įstaigų, kurios neprisijungusios prie e. sveikatos sistemos, nepildo medicininių dokumentų, kurie turi būti tvarkomi ir pildomi el. būdu.

Šiuo metu prie e. sveikatos sistemos yra  prisijungusios 99,85 proc. vaistinių, t. y. jos yra sudariusios sutartis su VĮ Registrų centru ir gali išduoti vaistus pagal elektroninius receptus.   

Nuo kovo 1 dienos e. sveikatos sistemoje turi būti tvarkomi duomenys, susiję su paciento ambulatorinio apsilankymo aprašymu, e. recepto išrašymu, vaiko gimimo pažymėjimu, medicininiu mirties liudijimu, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma ir kt.  Kada pasibaigs popierinių asmens sveikatos bylų era? 

Gyvename technologijų aukso amžiuje, tad labai svarbu, kad ir viešasis sektorius žengtų kartu su naujovėmis. Sveikatos sektorius – ne išimtis. Tad SAM siekia užtikrinti, kad sukurti elektroniniai įrankiai būtų naudojami kuo efektyviau – juk į juos investuoti didžiuliai pinigai. Todėl įvertinę, kaip įstaigos yra pasiruošusios jais naudotis, nustatėme perėjimo nuo popierinių dokumentų prie medicininių dokumentų privalomo teikimo į centrinę e. sveikatos sistemą etapus. Pavyzdžiui, nuo šių metų kovo privalomai teikiami stacionaro epikrizės, ambulatorinio apsilankymo aprašymai, vaiko gimimo pažymėjimai, medicininiai mirties liudijimai, vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, išrašomi elektroniniai receptai. Nuo birželio teikiami vaiko sveikatos pažymėjimai, o nuo liepos 1 dienos – jau ir siuntimai konsultacijoms, tyrimams, gydymui bei atsakymai į siuntimą. Be to, elektroniniu būdu pildomos paciento sveikatos informacijos gydytojui neprivaloma pakartotinai pildyti popieriniu būdu ar ją spausdinti.

Svarbu paminėti ir tai, kad gydymo įstaigų naudojimosi e. sveikatos sistema tikrai nenuvilia. Elektroniniu būdu jau teikiama daugiau nei 70 proc. stacionaro epikrizių, panašus išrašomų elektroninių kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius, elektroniniai yra pusė visų išduodamų pažymų vairuotojams, o popierinių vaiko gimimo pažymėjimų ir medicininių mirties liudijimų iš viso nebeliko – visi jie jau yra elektroniniai.

Kaip ir kiekvienai informacinei sistemai, e. sveikatai reikia laiko, vartotojų įpratimo, tam tikrų įgūdžių įgijimo. Ir tikrai džiaugiamės, kad vis daugiau įstaigų jungiasi prie e. sveikatos sistemos ir teikia duomenis į centrinę e. sveikatos sistemą, taip sudarydami sąlygas asmens sveikatos istoriją saugoti vienoje vietoje – e. sveikatos sistemoje. Taip įgyvendinamas principas: vienas pacientas – viena sveikatos istorija. 

Ar pacientui, gavusiam siuntimą iš vienos gydymo įstaigos į kitą, reikės jį turėti popieriniu pavidalu? 

Duomenys, susiję su siuntimu konsultacijai, tyrimams, gydymui, atsakymu į siuntimą konsultacijai, tyrimams, gydymui, diagnostinio tyrimo aprašymu visose sveikatos priežiūros įstaigose turi būti tvarkomi elektroniniu būdu nuo liepos 1-osios. Tad popierinių siuntimų jau nebereikės nešiotis. Priminsiu, kad visi elektroniniai sveikatos įrašai, pateikti į e. sveikatos sistemą (įskaitant ir siuntimus), yra prieinami gydančiam gydytojui, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste ir kurio gydytojo tas įrašas buvo atliktas. 

Kada galima tikėtis integruotos e. sveikatos sistemos – tokios, kurioje bus sudėti visi duomenys apie pacientą, su kuriais galės susipažinti bet kurios gydymo įstaigos gydytojas? 

E. sveikatos sistema jau dabar saugo paciento sveikatos įrašus ir pacientą gydantis bet kurios įstaigos gydytojas gali juos matyti. Pacientas, prisijungęs prie e. sveikatos portalo www.esveikata.lt, taip pat gali rasti visą informaciją apie savo gydymą, elektroninius receptus, tyrimus ir siuntimus, atliktus medicininius vaizdus (pvz., rentgeno nuotraukas), informaciją apie skiepus, pažymas. Atkreipiu dėmesį, kad elektroniniai sveikatos įrašai matomi tik tuomet, kai įstaigos šiuos įrašus elektroniniu būdu perduoda į centrinę e. sveikatos sistemą. 

Kuo svarbi e. sveikata gydytojų darbui? 

E. sveikatos sistemos tikslas yra padėti gydytojui. Juk jis mato išsamią paciento istoriją, t. y. ir kitų įstaigų gydytojų medicininius įrašus vienoje paciento sveikatos istorijoje realiu laiku. Kita vertus, gydytojai mato, ar žmogus įsigijo vaistus, nes pasitaiko atvejų, kai žmogus skundžiasi, kad jo sveikata negerėja, gydytojas ieško naujų gydymo būdų, o paaiškėja, kad pacientas nepirko ir nevartojo jam anksčiau išrašytų vaistų.

Išrašant e. receptus, gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų, dauguma e. recepto laukų užsipildo automatiškai, gydytojui tereikia parinkti diagnozę, parinkti vaistą ir nurodyti, kaip vartoti.  Jei vienu metu gydytojas išrašo kelis receptus, visus galima pasirašyti vienu e. parašu. Taip sutaupomas laikas administracinėms procedūroms ir daugiau jo gali būti skiriama pacientui. 

pixabay.com

Kiek telemedicina yra paplitusi Lietuvoje? 

Technologijos, kuriomis galima teikti sveikatos priežiūros paslaugas nuotoliniu būdu, naudojamos gana plačiai. Labiausiai paplitęs naudojimo modelis, kai paslaugas teikia gydytojai gydytojams. Pavyzdžiui, labiausiai paplitusi paslauga, kai vienoje ligoninėje pacientui atliekamas instrumentinis tyrimas ir jo duomenys siunčiami į kitą įstaigą aprašyti. Tarkim, rentgenograma, kompiuterinė tomografija, holterio tyrimas ir pan. Šios paslaugos veikia jau daugelį metų ir yra populiarios, nes įstaigoms nėra būtina turėti visų sričių gydytojų pas save.

Tačiau sritis, kur pats pacientas galėtų nuotoliniu būdu kreiptis ir būti pakonsultuotas ar ištirtas, dar praktiškai mažai naudojama dėl daugelio priežasčių – kompiuterinis raštingumas, įstatyminė bazė, patogios techninės įrangos trūkumas. Žinoma, šią situaciją bus bandoma keisti. 

Kaip rengiamasi mažinti biurokratizmą gydytojams? Nes dabar, pasak vaikų gydytojo R. Kėvalo, gydytojo darbą reglamentuoja 15 tūkstančių teisės aktų ir biurokratizmas gydytojų darbe yra didžiulė rykštė. 

Viena iš sveikatos struktūrinės reformos sričių yra administracinės naštos medikams mažinimas. Numatyta pirmiausia išplėsti slaugytojų funkcijas ir atsakomybes, kad šie medikai galėtų už gydytojus atlikti dalį administracinių veiksmų, tokių kaip kvietimai profilaktinėms programoms ir skiepams, klausimynų pildymas, pažymų ruošimas ir pan. Taip pat bus išplėtota šeimos gydytojo komanda į ją įtraukiant dar vieną slaugytoją, asistentą, gyvensenos medicinos specialistą ar socialinį darbuotoją. Be to, bus įteisintos nuotolinės paciento ir gydytojo bei šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto konsultacijos. Tai sumažins perteklinių siuntimų konsultacijoms ar tyrimams skaičių. Šios priemonės ir kokybiškai veikiant e. sveikatos sistema turi pacientams dvigubai sutrumpinti vidutinį planinio apsilankymo pas šeimos gydytoją laukimą, vidutinį laukimo laiką pas gydytoją specialistą sutrumpinti nuo 40 iki 30 dienų, palengvinti medikų darbą ir apskritai pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. 

Kelintoje vietoje esame ES pagal e. sveikatos parengimą ir taikymą? Ar tapsime kada nors visos ES e. sveikatos dalimi? 

Labai norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai ES šalių yra sukūrusios vidinius e. sveikatos sprendimus, tačiau susiduriama su atskirų informacinių sistemų suderinamumo klausimais. Pirmiausia vykdomi bandomieji projektai keliose šalyse, kai jos vykdo testavimus ir keičiasi elektroniniais sveikatos įrašais, e. recepto informacija. Lietuva taip pat prisijungia prie veiklų, susijusių su e. recepto apsikeitimu su kitomis ES šalimis, kurios planuojamos įgyvendinti 2020 metais.

Štai ES valstybės, sukūrusios nacionalinius sprendimus elektroninių sveikatos įrašų saugojimui ir saugiam apsikeitimui: Bulgarija, Danija, Estija, Suomija, Vengrija, Lietuva, Švedija, Malta, Portugalija ir kitos.