Šie metai ypatingi – švenčiame Lietuvos valstybingumo šimtmetį, minime Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, stebuklingojo paveikslo trijų šimtų metų karūnavimo jubiliejų. Šiemet sukanka trisdešimt metų, kai Žemaičių Kalvarijos (sovietmečiu Varduvos) bažnyčiai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II buvo suteiktas Bazilikos titulas. 

Tokių ypatingų metų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, kaip įprasta, prasidėjo 2018 m. liepos 1 dieną 14 val. šv. Mišiomis Panų Kalne. Į šią sakralią vietą rinkosi gausus būrys maldininkų ir Marijos legiono narių. Kankines merginas ir moteris menančioje vietoje, kur stovi koplyčia, šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos Marijos legiono dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas. Giedojo Alsėdžių parapijos bažnytinis choras, vadovaujamas vargonininkės Jolantos Brazdeikienės. Po šv. Mišių gražus maldininkų būrys procesijoje su vėliavomis, giedodami giesmes, kalbėdami maldas patraukė į Žemaičių Kalvarijos šventovę, kur 19 val. iškilmingomis šv. Mišiomis bei Mišparas ir pradėti jubiliejinių metų Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. 

Iškilmėms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas, iš Vilniaus atvykęs Telšių vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ, Žemaičių Kalvarijos bazilikos kanauninkų kapitulos kanauninkai, kiti kunigai. 

Prieš iškilmes iškilmingai sutikta ir į Baziliką įnešta palaimintojo kankinio arkivyskupo Teofiliaus Matulionio relikvija didžiajame relikvijoriuje. Iš Kaišiadorių garbųjį svečią atlydėjo Telšių Šaulių organizacijos atstovai kartu su savo kapelionu, Žarėnų parapijos klebonu kunigu Kęstučiu Balčiūnu. Iškilmėse giedojo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios choralo grupė, vadovaujama Vidmanto Budreckio, vargonais giedotojams akomponavo vargonininkė Kristina Kondratavičienė. 

Iškilmių, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, pradžioje visus pasveikino ir gausiu maldininkų būriu pasidžiaugė Telšių vyskupijos vyskupas K. Kėvalas. Jis vadovavo ir šv. Mišių metu giedamiems Mišparams. Sakydamas pamokslą vyskupas J. Ivanauskas išryškino palaimintojo arkivyskupo T. Matulionio bičiulystę su pirmuoju Telšių vyskupijos vyskupu Justinu Staugaičiu, nuo kurio mirties per šiuos atlaidus sukanka 75-eri metai. Ganytojas pasidžiaugė, kad palaimintasis tarsi vėl sugrįžta į Žemaitiją, kur ne kartą gyvas būdamas lankėsi. Kaišiadorių vyskupijos ganytojas kalbėjo ir apie Mariją, kuri stovėjo po Jėzaus Kryžiumi. Anot vyskupo, Bažnyčia, t. y. mes kiekvienas, stovi po Jėzaus Kryžiumi. Tikėjimo ir pergalės ženklas – Kryžius buvo artimas ir palaimintajam. Žemaičių Kalvarijos atlaidai atskleidžia Kryžiaus svarbą tikinčio žmogaus gyvenime ir ta gili ir sena maldingumo praktika padeda geriau suvokti krikščioniškumo šių dienų sekuliariame pasaulyje, prasmę ir esmę. 

Po šv. Mišių Bazilikos šventoriuje vyko eucharistinė procesija, po kurios visą naktį maldininkai meldėsi prie išstatyto Švč. Sakramento. Visą naktį vykusią Švč. Sakramento adoraciją tiesiogiai transliavo Marijos radijas. 

Liepos 2 dieną Šventovėje buvo meldžiamasi už Lietuvos valstybės vadovus, savivaldybių merus ir visus, administracinį darbą valdymo institucijose dirbančiuosius. Ši diena buvo skirta Šilalės dekanato piligrimystei. Pagrindinėms tos dienos 12 val. šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, vadovavo ir pamokslą susirinkusiesiems pasakė Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas ir emeritas vyskupas Jonas Boruta SJ bei nemažas būrys kunigų.

Šv. Mišiose dalyvavo LR Seimo narių, savivaldybių ir rajonų merų, administracijų atstovų. Šv. Mišiose giedojo Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Antano Kazlausko. Šv. Mišių pradžioje visus pasveikino ir susirinkusiaisiais į Šventovę pasidžiaugė Telšių vyskupijos ganytojas K. Kėvalas. Sakydamas pamokslą arkivyskupas G. Grušas ir priminė, jog Dievo Žodis visada kviečia mus pamąstyti kaip mums gyventi šiandien. Išryškindamas kontekstą – Lietuvos šimtmetis, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo trijų šimtų metų šventimas išryškina, kad ir tauta, ir valstybė yra tarytum šeima, kurią vyskupai šiais metais pavedė Marijos globai. Visose institucijose išryškėja šeimos modelio svarba – pagarba, klusnumas, nes visas valdžios autoritetas kyla iš Ketvirtojo Dievo įsakymo – gerbk savo tėvą ir motiną. Iš čia kyla visos politikos esmė ir teisinga samprata.

Šeimoje, anot pamokslininko, išryškėja gebėjimas teisingai vertinti kitą asmenį, išmokstant saugoti gyvenimą kaip vertybę ir duotybę. Dievas tampa akivaizdžia pagalba per Marijos užtarimą išmokti gerbti kito žmogaus teises ir dirbti ne tik dėl asmeninio, bet ir dėl bendro visuomenės gėrio. Baigdamas pamokslą arkivyskupas ragino visus vis labiau pasitikėti Dievu ir Marijos užtarimu ir kurti bendromis pastangomis mūsų Tėvynėje Lietuvoje šeimos vertybėmis grįstą gyvenimą. 

Po šv. Mišių visų Seimo narių, merų, savivaldybių darbuotojų vardu susirinkusiuosius pasveikino ir glaudžiu Valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimu pasidžiaugė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, jis taip pat perskaitė ir ilgamečiam Žemaičių Kalvarijos šventovės rektoriui ir parapijos klebonui kan. Jonui Ačui įteikė LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasirašytą padėką. Padėkos tekste pasidžiaugta gražia kanauninko tarnyste ir nuveiktais didžiuliais darbais. 

Po iškilmingų šv. Mišių procesija pajudėjo į Kryžiaus Kelią, kuriam vadovavo ir Didžiąja Šv. Kryžiaus relikvija piligrimus kiekvienoje stotyje laimino arkivyskupas G. Grušas. 

Vyskupas K. Kėvalas agapės metu Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose susitiko su garbiais svečiais – LR Seimo nariais, merais, administracijų atstovais, kur vyko nuoširdus ir nuotaikingas pabendravimas. 

Visą tą dieną Šventovėje 8, 10 ir 19 valandomis šv. Mišiose buvo meldžiamasi už valstybę valdančiuosius, savivaldybių darbuotojus ir visus valdžios institucijos žmones. 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas