Liepos 3 dieną melstasi už „Carito“ organizaciją bei visus sergančiuosius 

2018 m. liepos 3 dieną Didžiųjų atlaidų metu melstasi už visus „Carito“ savanorius ir sergančiuosius. Ši diena taip pat buvo skirta ir Skuodo dekanato tikinčiųjų piligrimystei. Pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, koncelerbavo Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas, emeritas vyskupas Jonas Boruta SJ ir nemažas būrys kunigų ne tik iš Skuodo dekanato. Šv. Mišiose giedojo Skuodo Švč. Trejybės parapijos sumos choras, vadovaujamas vargonininko Bronislovo Anužio. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas. 

Šv. Mišių pradžioje visus susirinkusius pasveikino Telšių vyskupijos vyskupas ordinaras K. Kėvalas. Ganytojas pasidžiaugė veikliosios meilės misionieriais ir pagarsino „Caritas“ savanorius, atvykusius į Atlaidus iš Klaipėdos, Mažeikių, Tauragės, Skuodo, Rietavo, Šilutės, Telšių ir kitų vietovių. Vyskupas taip pat pasveikino ir Motinos Teresės seseris iš Kretingos ir Skuodo 307 – osios kuopos šaulius.  

Sakydamas pamokslą arkivyskupas kalbėjo: „Mieli broliai ir seserys,atvykome į Žemaičių Kalvariją švęsti didžiųjų atlaidų. Čia minime ir pagerbiame Mergelę Mariją – Šeimų Karalienę. Taip pat kasdien apmąstome Kristaus kančią eidami Kalvarijas. Galėtume pasakyti – ateiname, kad palydėtume kryžių nešantį Jėzų ir stotume po kryžiumi kartu su Jo Motina Marija. Tai sunki valanda, išbandymo ir kančios valanda. Bet drauge ji moko vilties ir ugdo pasitikėjimą. Juk Kristus Jėzus – mūsų viltis!

Praėjusį sekmadienį Šventojo Rašto skaitinys iš Išminties knygos mums priminė vieną esminę tiesą: „Pasaulyje Dievas mirties nesukūrė, jisai nesidžiaugia, kad žūsta gyvieji. Jis visa sukūrė vien tam, kad gyventų.“ Taigi Dievas sukūrė mus ne tam, kad išnyktume, kaip dūmas, o kad amžinai gyventume. 

Jeigu pagalvotume, ko mums labiausiai reikia, ko daugiausiai prašome iš Dievo, trumpai galėtume pasakyti: „Kad gyventume, kad mūsų ir kiekvieno žmogaus gyvenimas būtų geras.“ 

  • Kai sergame – prašome sveikatos; 
  • kai būnam pasimetę, nebežinom ką toliau daryti – meldžiame šviesos, aiškumo, gero sprendimo; 
  • naujo etapo pradžioje, pvz., sukūrus šeimą, pradėjus naują darbą – norime sėkmės. 
  • Net ir mirties akivaizdoje mūsų karščiausias troškimas – kad tie, su kuriais atsisveikiname, amžinai gyventų pas Dievą. 

Jei Dievas „visa sukūrė vien tam, kad gyventų“, galime drąsiai kreiptis į Jį kiekvienas su savo prašymais ir troškimais. 

Šiandien Žemaičių Kalvarijos atlaiduose – maldos už ligonius ir „Carito“ darbuotojus diena. Sergantiesiems labai reikia Dievo pagalbos, o visi, kurie padeda kitiems „dėl Dievo meilės“, patys patyrę Dievo pagalbą – verti, kad už juos pasimelstume.

Tikiu, kad Dievo pagalba lydi kiekvieną dieną. Daug žmonių paliudija tai savo pavyzdžiu. Ne taip seniai vienas žmogus man sakė: „Vyskupe, dabar gyvenu lyg antrą gyvenimą. Liga buvo tokia, kad niekas jokios vilties nebedavė, bet meldžiausi – ir štai jau kiek metų toliau gyvenu. Dievas pakėlė iš ligos ir Jam esu dėkingas.“ Sakiau: „Džiaukis, dėkok ir žinok, kad jei Dievas leidžia toliau gyventi, reiškia Jis turi tau užduotį. Tavo gyvenimas yra prasmingas.“

Šių metų pradžioje buvo oficialiai patvirtintas 70-as Liurde įvykęs stebuklingas pagijimas. 2008 m. į Liurdą atvykusi prie vežimėlio prikaustyta prancūzė vienuolė staiga visiškai pagijo ir galėjo laisvai vaikščioti. Pastarąjį dešimtmetį ji turėjo pereiti intensyvius daugybės medikų, psichiatrų patikrinimus ir jie nerado jokio paaiškinimo šiam išgijimui. Dabar ši vienuolė su savo kuklia, santūria šypsena pati lanko nepagydomus ligonius ir jie sako jai: „Kada ateini, mums būna gera.“ 

Vis dėlto puikiai žinome, kad Jėzus gimė ir gyveno žemėje, ne tam, kad išgydytų kelis aklus ar luošus žmones ir ne tam, kad padarytų nebereikalingas medicinos paslaugas. Jis nori visus žmones išgelbėti, išganyti, atverti vartus pas Tėvą, suvienyti su Dievu. Tai vis mūsų menki bandymai žodžiais išreikšti tai, kas mus pranoksta, bet ko ilgimės ir trokštame. Prisikėlęs Viešpats mums teikia prisikėlimo viltį. Ja gyvename įveikdami didžiausius išbandymus ir sunkumus. 

Labai reikia šio žvilgsnio į prisikėlusį Kristų, į Jo Motiną, kuri paimta į Dangų mus užtaria. Tada ir liga bei kančia įgauna kitą prasmę. Popiežius Pranciškus šiais metais susitikęs su ligoniais priminė, kad Jėzui liga niekada netrukdė susitikti su žmonėmis. Priešingai, Jis mokė, kad žmogus visada brangus, visada turi orumą, kurio niekas, net ir liga negali panaikinti. Trapumas nėra blogis. Liga atskleidžia mūsų trapumą, bet neturi leisti mums užmiršti, kad Dievo akyse mūsų vertė visada lieka begalinė. Liga mums kaip tik gali duoti progą susitikti vienas su kitu, dalintis, parodyti solidarumą. Būtent tai ligoniai pirmiausia patirdavo iš Jėzaus. Jie jautėsi išklausyti, gerbiami, mylimi. Popiežius užtikrino, kad nė vienas neturi jaustis vienišas, tapęs našta. „Jūs esate brangūs Dievo akyse, esate brangūs Bažnyčios akyse“, – sakė Pranciškus ligoniams.

Malda už ligonius, taip pat už Dievo meilę konkrečiais darbais rodančius Bažnyčios žmones reikalinga ne tik tam, kad juos Viešpats sustiprintų, išgydytų, jiems padėtų. Ji būtina ir mums visiems – kad suvoktume žmogaus gyvybės didingumą. Ne jėgos, pasiekimai ar titulai suteikia vertę, o amžinybės sėkla, duota kiekvienam – net dar negimusiam, net pačiam silpniausiam. Tačiau gyvybė ir gyvenimas paniekinami ne tik kai nepadedama ligoniams, bet ir tada, kai nesiskaitoma su kiekvienu žmogumi, kai apgaudinėjama, siekiama savo naudos, kai viešai skelbiamos melagingos naujienos, siekiama apgauti, suklaidinti. Mes, krikščionys turime stulbinančią žinią pasauliui. Ji nėra nauja, bet ją reikia nuolat priminti. Jei Dievas dėl mūsų tapo žmogumi ir mirė ant kryžiaus, tai žmogus tenedrįsta paniekinti kito žmogų.

Nuolatinės konkurencijos, visko vertinimo naudos mastu mums taip reikia šio asmens orumo priminimo. O dar labiau Dievo meilės, su kuria galime būti žmonės ir prasmingai išgyventi kiekvieną susitikimą, kiekvieną darbą ir net kiekvieną ligą ar sunkumą.

Šv. Mišių pabaigoje vyskupas K. Kėvalas visų susirinkusiųjų vardu pasveikino arkivyskupą artėjančio gimtadienio proga ir palinkėjo ištvermės ir tvirtybės ypač ruošiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje, nes, kaip žinia, rugsėjo 23 dieną popiežius lankysis ir Kaune. Sveikinimus palydėjo choro ir Bazilikos maldininkų skambus „Ilgiausių metų“. 

Po šv. Mišių arkivyskupas vadovavo Kalnų procesijai, kurios metu laimino tikinčiuosius Didžiąja Kryžiaus relikvija.

Tos pačios dienos 19 val. vakaro šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą piligrimams pasakė Telšių vyskupijos vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius. Tos dienos vakarinėse šv. Mišiose meldėsi iš Kauno atvykę keliaujančiosios pašaukimų stovyklos piligrimai, vadovaujami kunigo Vincento Lizdenio. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas. 

Liepos 4 diena – maldų už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo sistemos darbuotojus Šventovėje laikas 

Tą dieną į Šventovę rinkosi ir Gargždų dekanato tikintieji. 10 val. Žemaičių Kalvarijos kultūros centre prasidėjo konferencija – susitikimas, kur rinkosi pedagogai iš visos Telšių vyskupijos. Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos ir Telšių vyskupijos katechetikos centrų direktorius mons. Rimantas Gudlinkis ir Telšių katechetikos centro metodininkė Margarita Petrauskaitė. Kalbėjusieji padėkojo ypač tikybos mokytojams už sunkų, atsakingą ir labai prasmingą darbą, apžvelgė pasiekimus bei įvertino per metus atliktus darbus.

Susirinkusiuosius pasveikino ir savo patirtimi apie tikybos dėstymo svarbą pasidalino Telšių vyskupijos ganytojas K. Kėvalas. Jis padėkojo mokytojams ir parapijiniams katechetams už vykdomą misiją ir pasidžiaugė šiemet sutvirtinimo sakramentą suteikęs 3100 jaunuolių visoje Telšių vyskupijoje, o prie jų parengimo daug prisidėjo ir tikybos mokytojai bei katechetai.

Apie popiežiaus vizitą išsamiai ir nuodugniai kalbėjo svečias iš Vilniaus, popiežiaus vizito pasirengimo komiteto narys Giedrius Tamašauskas. Jis susirinkusiesiems pristatė vizito gaires, pateikė išsamų popiežiaus Pranciškaus portretą, nagrinėjo jo asmenybę ir mokymą.

Susirinkimo metu buvo padėkota metodinių būrelių pirmininkams, pasidžiaugta tais pedagogais, kurie per metus pakėlė savo kvalifikaciją. 

Į pagrindines tos dienos 12 val. šventąsias Mišias pedagogai patraukė procesijos būdu, su kiekvieno Telšių vyskupijos dekanato tikybos mokytojų būrelio ženklu – vėliava. Šv. Mišioms tą dieną vadovavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas K. Kėvalas, vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ, ir daugiau nei 20 kunigų ne tik iš Telšių vyskupijos, liturgijoje patarnavo du diakonai. Šv. Mišių metu, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, giedojo Gargždų šv. arkangelo Mykolo parapijos didysis sumos choras, vadovaujamas vargonininko Petro Katauskio. 

Šv. Mišių pradžioje visus pasveikino vyskupas K. Kėvalas. Jis pasidžiaugė atvykusiais piligrimais iš visos Lietuvos, o ypač Vilkaviškio vyskupijos vyskupo generalvikaru mons. Gintautu Kuliešiumi, neoprezbiteriu iš Vilkaviškio vyskupijos Valdemaru Mačiu, permanentiniu diakonu Egidijumi Cibausku, vyskupas taip pat pasveikino tą dieną gimtadienį švenčiančius prel. Juozą Šiurį ir seminaristą Mantą Skaivydą, kuriam tą dieną sukako 20 metų amžiaus. 

Sakydamas pamokslą vyskupas R. Norvila išryškino tikybos mokytojų ir katechetų svarbą Bažnyčios gyvenime. Ganytojas visus drąsino švytėti Kristumi, drąsinti vieni kitus, solidarizuotis vieniems su kitais, kaip tai darė Marija ir Elzbieta. Svarbu ir reikšminga įsijungti į Viešpaties patikėtą pasiuntinybę. Anot vyskupo, dažnai mokytojai lieka vieni šioje pasiuntinybėje, tačiau bendrystė padeda nepalūžti, palaikymas padeda neišsigąsti ir nepasiduoti. Vyskupas drąsino, kviesdamas nenusiminti ir vieniems kitus stiprinti, solidarizuojantis vieniems su kitais. Vaisiai subręs pamažu, o mums taip svarbu gyventi su Viešpačiu ir iš jo semtis tvirtybės kilnioje misijoje.

Po šv. Mišių buvo meldžiamasi giedant Žemaičių Kalvarijos Kalnus, o po šios maldos Telšių vyskupijos vyskupas K. Kėvalas susirinkusiesiems tikybos mokytojams ir katechetams Bazilikoje įteikė kanoninius siuntimus ir atminimo dovanėles. Po visų pamaldų Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose tikybos mokytojams buvo surengta nuotaikinga agapė.

Liepos 5 dieną  melstasi už policijos ir teisėsaugos žmones 

Tęsiantis Didiesiems Žemaičių Kalvarijos atlaidams liepos 5 dieną prašyta iš Dievo palaimos teisėsaugos ir policijos darbuotojams. 12 val. pagrindinėms tos dienos šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupijos vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas OFM, koncelebravo Telšių vyskupai ordinaras K. Kėvalas ir emeritas J. Boruta SJ, vyriausiasis Lietuvos policijos kapelionas bei didelis būrys policijos kapelionų, Palangos dekanato ir iš kitų Lietuvos vietovių atvykę kunigai. Atlaidų diena buvo skirta Palangos dekanato tikinčiųjų piligrimystei. Šv. Mišių metu, kurias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, giedojo jungtinis Palangos ir Kretingos parapijų choras, vadovaujamas vargonininkės Gražinos Ribokaitės. 

Šv. Mišių pradžioje visus pasveikino Telšių vyskupijos vyskupas K. Kėvalas, pasidžiaugė gausiu būriu susirinkusių pareigūnų, teisėsaugos atstovų. Šv. Mišiose tarp kitų garbių svečių dalyvavo Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Lietuvos generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Kęstutis Lukošius ir kiti, atsakingas pareigas užimantys teisėsaugos ir policijos sistemos žmonės.

Sakydamas pamokslą vyskupas L. Vodopjanovas OFM išryškino Dievo artumo patirties svarbą žmogaus gyvenime. Žmogaus keliauja ir Dievas nori keliauti su žmogumi kartu. Vyskupas priminė palaimintojo arkivyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio, kurio relikvijos esti per atlaidus Bazilikoje, nueitą sunkų, pilną išbandymų kelią ir jo ištikimybę Dievui iki galo. Marija yra mūsų visų Motina ir visada mus, savo vaikus lydi gyvenimo ir tikėjimo kelyje. Ji ėjo paskui savo Sūnų ir moko mus nuolankumo, sekti, eiti ir aktyviai keliauti Dievo malonėje.

Po šv. Mišių atvykę svečiai išsakė padėkos žodžius už pakvietimą ir bendradarbiavimą, o į Kalnų procesiją labai aktyviai įsijungė policijos darbuotojai, nešdami procesijos religinius reikmenis, giedodami Kalnų giesmes. Pamokslus Kalnų stotyse sakė policijos kapelionai. Po visų pamaldų Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose teisėsaugos ir policijos sistemų žmonės agapėje dalinosi ir žemiškąja duona.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas