A. Švelnos nuotrauka.

Panevėžio dailės galerijos saugyklose laikomi keramikos lobiai dienos šviesą išvysta retokai, bet kai jau ištraukiami, pribloškia verte, dydžiu ir unikalumu. Tuo įsitikino Rygos meno gerbėjai, apsilankę parodos „Lietuvos šiuolaikinė keramika“ atidaryme. 

Realybė pranoko lūkesčius 

Panevėžio miesto dailės galerija, II Latvijos tarptautinėje keramikos bienalėje pristačiusi šiuolaikinės Lietuvos keramikos rinkinį iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos, sulaukė didžiulio susidomėjimo ir meno mėgėjų dėmesio. 

Lietuvių kūryba buvo išdėstyta itin erdvioje patalpoje – Latvijos geležinkelio istorijos muziejuje. Jis yra netoli miesto centro, šalia gausybę žmonių pritraukiančios Latvijos nacionalinės bibliotekos. 

A. Švelnos nuotrauka.

„Supratome, kad tokioje strategiškai patrauklioje vietoje mūsų parodai žiūrovų netrūks, juolab kad ir pats muziejus yra turistų traukos centras“, – prieš renginį džiaugėsi Dailės galerijos vadovas Egidijus Žukauskas. 

Realybė pranoko lūkesčius, likus valandai iki ekspozicijos atidarymo salėje jau būriavosi didelis meno mėgėjų būrys. Lietuvių kūryba domėjosi iš įvairių vietovių į bienalę suvažiavę kolegos latviai bei estai, užsienio menininkai, menotyrininkai ir Rygos svečiai. 

„Estų keramika suka dizaino link, latviai laviruoja tarp modernumo ir klasikos. O lietuvių keramikos kūriniai visai kitokie, jie pasakoja ištisas istorijas“, – įspūdžiais dalijosi žinoma latvių keramikė Ilona Romule.

A. Švelnos nuotrauka.

Paprašė pasidalyti keramikos lobiu

Latvijos tarptautinė keramikos bienalė vyksta visą savaitę, dalis jos renginių organizuojami Daugpilyje, o dauguma sostinėje Rygoje.  

Bienalę rengia Latvijos šiuolaikinės keramikos centras ir keramikos meno propagavimui daug dėmesio skiriantis Daugpilio Marko Rothko meno centras. Su šia kultūros įstaiga Panevėžio dailės galerija yra užmezgusi glaudžią draugystę. Latviai, žinodami, kad panevėžiečiai saugo neįkainojamą lobį, per 30 metų sukauptą keramikos simpoziumuose sukurtų kūrinių kolekciją, paprašė šiuo turtu pasidalyti bienalėje. 

A. Švelnos nuotrauka.

Panevėžio dailės galerija keramikų simpoziumus organizuoja nuo 1989 metų. Juose jau dalyvavo 163 menininkai iš 35 šalių. Kūrybinės stovyklos vyksta vasaros viduryje, trunka mėnesį. Jose jau dalyvavo žinomi menininkai iš Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, Amerikos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos. 

A. Švelnos nuotrauka.

Kiekvienas simpoziumo dalyvis miestui paliko Panevėžyje sukurtus kūrinius. Taip susiformavo analogų pasaulyje neturintis keramikos meno rinkinys, kurį dabar sudaro 631 skulptūrinės keramikos kūrinys. Dalis šio meno eksponuojama Dailės galerijos Keramikos paviljone, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų parke, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir kitose viešosiose erdvėse. 

Pristatomi  trijų kartų keramikai 

Bienalės parodai „Lietuvos šiuolaikinė keramika“ kūrinius atrinko Dailės galerijos keramikos paviljono vedėja, parodos kuratorė Rasa Stružienė. Nuspręsta į Rygą gabenti tik simpoziumuose dalyvavusių lietuvių autorių kūrinius, nes šiųmetės bienalės akcentas – savo valstybės šimtmetį mininčios trys Baltijos šalys. Panevėžio simpoziumų laikotarpis beveik sutampa su  Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu, tad kolekcijoje esantys lietuvių autorių kūriniai tarsi atspindi Lietuvos keramikos meno raidą.

A. Švelnos nuotrauka.

Pasak R. Stružienės, bienalei pateiktą rinkinį galima traktuoti kaip šiuolaikinės lietuvių keramikos panoramą, rodančią ieškojimų įvairovę. Ją iliustruoja trijų kartų menininkai: Juozas Adomonis, Romualdas Aleliūnas (1960–2016 ), Jonas Arčikauskas, Vilija Balčiūnienė, Eugenijus Čibinskas, Nerutė Čiukšienė, Tomas J. Daunora, Saulius Dirsė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Dalia Gentvainytė-Arčikauskienė, Audrius Janušonis, Jurgita Jasinskaitė, Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Marija Karaliūtė, Kristina Karkaitė-Mazūrienė, Aldona Keturakienė, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Jovita Laurušaitė, Juozas Lebednykas, Nomeda Marčėnaitė, Gintaras Martinionis (1956–2017), Alvydas Pakarklis, Egidijus Radvenskas, Gvidas Raudonius, Remigijus Sederevičius, Rimantas Skuodis (1951–2015), Rūta Šipalytė, Kostas Urbanavičius, Neringa Zemko, Rimas VisGirda (Lietuva/JAV).

A. Švelnos nuotrauka.

„Suformuotame rinkinyje  atsispindi keramikos meno tendencijos. Galima sakyti, jos išsišakojusios ir daugialypės, juntamas individualus kiekvieno menininko braižas, matyti asmenybės santykis su jį supančiu pasauliu“, – sakė R. Stružienė. 

Menotyrininkės Lijanos Šatavičiūtės teigimu, ekspozicijoje greta vėlyvojo modernizmo darbų, traukiančių akį harmoninga forma ir susikaupimu, prasiveržia ironija ir groteskiška stilizacija, randasi intriguojanti nauja ikonografija, keramikos ypatybių neigimas, neįprasti medžiagų deriniai, tradicinei lietuvių keramikai nebūdinga detalizuota forma ar naratyvas. 

Ekspozicijai Latvijoje pristatyti buvo išleistas katalogas, supažindinantis su lietuvių keramikų – Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų dalyvių kūryba.

A. Švelnos nuotrauka.

Atveria naujas galimybes 

Lietuvių šiuolaikinės keramikos pristatymas Latvijoje  Panevėžiui yra labai svarbus – tai nauja proga dar kartą priminti, kad miestas simpoziumų dėka yra vadinamas keramikų Meka. 

Paroda „Lietuvos šiuolaikinė keramika“ tapo svarbiu visos bienalės akcentu. Apie tai, kad panevėžiečiai atvėrė Dailės galerijos fondus, plačiai nušvietė Latvijos spauda, Tarptautinės keramikos bienalės kontekste daug kartų buvo minėtas Panevėžio vardas.

A. Švelnos nuotrauka.

„Pristatant kūrinius užsienio šalyse, vyksta sukauptos keramikos kolekcijos sklaida, atsiveria naujos bendradarbiavimo galimybės, reprezentuojame miestą“, – sakė E. Žukauskas. 

Parodą ir darbų katalogo išleidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė.