EPA nuotrauka

Popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje prie Katedros altoriaus penktadienio rytą aukojo Mišias už migrantus. Dalyvavo apie 200 žmonių – migrantų ir juos globojančių organizacijų atstovų. 

Mišiomis buvo paminėtos popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lampedūzos saloje penktosios metinės. 2013 m. liepos 8 d. popiežius Pranciškus aplankė Italijos salą, esančią netoli Afrikos krantų, ir pagerbė tais metais jūroje nuskendusių migrantų atminimą.

Homiliją popiežius Pranciškus pradėjo pranašo Amoso žodžiais: „Išgirskite jūs, kurie mindote beturtį ir žudote krašto vargšus! [...] Tikrai ateina dienos, kai nusiųsiu badą į kraštą […] Dievo žodžių badą“ (Am 8,4.11). Tai, pasak Pranciškaus, „degančiai aktualus“ įspėjimas tiems, kas atsakingi už šiandien taip labai paplitusią atmetimo kultūrą, kas nusigręžia nuo migrantų ir pabėgėlių, besibeldžiančių į turtingesnių šalių duris.

„Prieš penkerius metus lankydamasis Lampedūzoje ir pagerbdamas jūroje žuvusių migrantų atminimą, kartojau žodžius, primenančius niekada nepraeinančią žmogui suteiktą atsakomybę: „Kurgi tavo brolis? Tavo brolio kraujas šaukiasi manęs” (Pr 4,9). Šis klausimas skirtas ne kitiems, bet man, tau, kiekvienam iš mūsų“, sakė Pranciškus.

Mišių metų skaitytoje Evangelijos pagal Matą ištraukoje Viešpats pažada atgaivą ir laisvę visiems pasaulio prislėgtiesiems (plg. Mt 11,28). Viešpats nori mūsų akimis žiūrėti į kenčiančius brolius ir seseris. Jis griežtai smerkia fariziejišką apsimetinėjimą, bevaisę veidmainystę, nenorą susitepti rankų.

„Vienintelis prasmingas atsakymas į dabartinius migracijos iššūkius, sakė popiežius, yra solidarumas ir gailestingumas. Į migracijos iššūkius reikia atsakyti ne bergždžiais samprotavimais, bet atsakomybės pasidalinimu, nuoširdžiu ir sąžiningu visų galimybių įvertinimu ir stropiu pagalbos teikimu. Teisinga politika šioje srityje yra ta, kuria siekiama asmens gerovės, visų šio reiškinio paliestų žmonių gerovės. Teisinga politika tai  ta, kuri numato tinkamiausius konkrečių problemų sprendimus, kuri garantuoja saugumą, pagarbą žmogaus teisėms ir kiekvieno asmens orumui, kuri siekia savo šalies gerovės, tačiau supranta ir kitų šalių gerovės siekimą“. Popiežius padėkojo šalims, kurios dosniai ir dalykiškai atsiliepė į dabartinio migracijos reiškinio metamus iššūkius, kurios stengias išmintingai derinti migrantams teikiamą pagalbą su parama migrantų gimtosioms šalims.

Homilijos pabaigoje popiežius ispaniškai kreipėsi į Mišiose dalyvavusius migrantus globojančių organizacijų narius ir į pačius migrantus. Gelbėtojams ir globėjams popiežius dėkojo, kad jie savo darbu ir laikysena įkūnija Gerojo samariečio pavyzdį. Migrantus prašė liudyti viltį, stengtis integruotis į juos priėmusias visuomenes, gerbti jų kultūrą ir įstatymus.