Radviliškio varpinės eksterjero elementas.

Labai įdomu, svarsto istorikas Vilius Puronas, kad pas mus visur Lietuvoje žodis „širdis“ suprantamas kaip bažnyčia ar turgus. „Pagal visas urbanistikos taisykles, turgus nuo bažnyčios ir turėjo būti atskirtas vienu užstatytu gyventojų plotu“, – videoreportaže teigia jis. 

Dažnas, būdamas Radviliškio centre, nežino, kad šio miesto varpinė – tai sudėtinė medinio komplekso drauge su bažnyčia, kuri išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo, dalis. 

„Radviliškėnai ir dabar jaučia sentimentus šiam pastatėliui, – pasakoja istorikas. – Ten, kur dabar stovi kultūros centras, ir buvo senosios bažnyčios stovėjimo vieta.“

Jau apie 70 metų radviliškiečiai priprato, kad pagrindinė katalikų bažnyčia yra mūrinė. Šis mūras pradėtas statyti 1945 metais ant kadaise medinei bažnyčiai priklausiusios klebonijos arklidės mūrų. 

Tik apie 1987 metus buvo pastatytas mūrinės bažnyčios bokštelis, ir tada atsirado tam tikra architektūra. „Pasakojama, kad kunigui teko pabūti ir architektu, ir statybininku, ir pačiam teko brėžinius braižyti, ir su statybininkais darbus derinti, kad pastatas po truputį įgautų šventovės įvaizdį“, – Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios istoriją tęsia istorikas V. Puronas.