Aš esu vynmedis, o jūs šakelės (Jn 15, 1–8) 

Jau pirmaisiais krikščionybės amžiais tikintieji traukėsi į dykumą, kad vienumoje pajustų gaivinantį Dievo artumą. Nurimęs išorinis pasaulis leido susikaupti maldai ir dvasiniam gyvenimui, atsiverti gydančiam Šventosios Dvasios veikimui. Žmogus, išbarstęs save kasdienybėje, tyloje ir ramybėje galėdavo iš naujo save surinkti – lotyniškai tai skamba re-colligo. Šis žodis davė pradžią vienai svarbiausių praktikų krikščionybėje – rekolekcijoms, kurių metu mes tarsi peržvelgiame save iš naujo. Atiduodami Viešpačiui savo abejones, skausmus, sudužusias viltis ir maldavimus palengva nurimstame. Tuomet išgirstame tylų Dievo balsą: „Tu esi mano mylimasis, mylimoji...“ 

Šiuolaikiniams žmonėms, nuolat dirginamiems ir blaškomiems didžiulės įvairiausių rūpesčių, pagundų ir kvietimų pasiūlos, atsitraukimas ir tyla tiesiog būtini. Dažnas pasijunta nejaukiai, kai staiga užklumpa vienuma ir tyla. O juk tik tokiais momentais galima vėl iš naujo atrasti pamestą kryptį, peržvelgti nueitą kelią, įsiklausyti į būtiniausius savo sielos poreikius. Tam ypač talkina ignaciškasis dvasingumas, kuriame labai svarbų vaidmenį vaidina vaizduotė ir intuicija, padedanti atrasti sprendimus, ne visuomet pavaldžius protui, tačiau kylančius iš vidaus. 

Guronių rekolekcijų namai, prieš 10 metų įsikūrę kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, yra ta dvasinės atgaivos vieta, kurioje meilę, paguodą ir pastiprinimą gali atrasti kiekvienas, besiilgintis švelnaus Dievo prisilietimo. Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys, prižiūrinčios šiuos namus, meiliai pasitinka kiekvieną atvykstantįjį. Rengdamos rekolekcijas, seminarus, dvasinės atgaivos savaitgalius, jos vadovauja dvasinės kelionės dalyviams, atsargiai ir neprimygtinai patardamos, padėdamos atrasti Dievą „visuose dalykuose“. 

Seseryss eucharistietės su popiežiaus Pranciškaus sveikinimu ( pirma iš kairės Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vyresnioji s. Paula SJE). Rasos Baškienės nuotrauka

„Mūsų laikmetis toks, kad atsitraukimas verkiant reikalingas. Žmogus namo grįžta jau kitoks, gal net pats nepajunta, kas keičiasi jame. Tai lyg mana iš dangaus, lobynas, iš kurio semiame abiem rankomis“, – sako sesė Saulė SJE. Atsitraukdami iš įprastos aplinkos, melsdamiesi, mąstydami, medituodami, atidžiai stebėdami nuostabią Dievo kūriniją išmokstame džiaugtis ir dėkoti už savo gyvenimą. Išmokstame nemurmėdami keliauti paskui Jėzų. 

Ką jūs padarėte dėl mūsų?“ 

Šių namų idėjos autorius, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis sako, kad iš pradžių net minčių nebuvo Guronyse steigti rekolekcijų namus. Idėją tokiems namams davė kunigo Juozo Zdebskio žodžiai: „Pagalvokite, kai paskutinę teismo dieną visi bus suskirstyti į dešinę ir į kairę. Ir ką pasakys tie, kurie bus paskirti į amžiną pražūtį? Jie atsigręš į jus ir sakys: „Ką jūs padarėte dėl mūsų? Kodėl nekalbėjote, kodėl nesakėte, kodėl neįspėjote?“ Kardinolas Vincentas Sladkevičius sakydavo, kad melsdamiesi į Mariją, negalimų dalykų Motiną, galime visko išprašyti. Kilo mintis įrengti Rožinio kelią. O vėliau sumanėme atidaryti dvasinį centrą, nes daugelis pasiklydę, nežino gyvenimo prasmės, juos reikia pakviesti, padrąsinti, palaikyti. Ir tuomet tarsi iš dangaus iškrito sesės eucharistietės...“ – dalinosi ganytojas. 

Tikrai nežinau, kodėl šie namai „atiteko“ seserims eucharistietėms, bet visų pirma, manau, kad tai Dievo plano, Jo projekto dalis.

Sesuo eucharistietė Judita SJE pasakoja, kad, matydamos žmonių dvasinius poreikius, susidomėjimą ir norą dalyvauti tylos rekolekcijose su asmeniniu dvasiniu palydėjimu, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos seserys ieškojo ramios, netoli nuo Vilniaus ir Kauno tinkamos vietos rekolekcijų namams. 

„Vieną 2007-ųjų metų dieną man paskambino Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis ir sako: „Žinau, kad ieškote vietos rekolekcijų namams. Aš turiu jums vieną pasiūlymą.“ Tai buvo labai džiugi žinia. Jis pakvietė atvykti į Guronis apžiūrėti kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškę, esančią pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno. Atvykę su SJE generaline vyresniąja s. Saule Lapėnaite apžiūrėti aplinką bei pastatus (vieną jau pastatytą ir kitą baigiamą statyti namą), labai nudžiugome ir po kurio laiko nusprendėme, kad kardinolo tėviškėje įrengti rekolekcijų namai tikrai gali pasitarnauti Bažnyčiai, padėti žmonėms po sovietmečio gniaužtų pagaliau dvasiškai atsigauti ir augti. Tikrai nežinau, kodėl šie namai „atiteko“ seserims eucharistietėms, bet visų pirma, manau, kad tai Dievo plano, Jo projekto dalis. Antra, labai aiškiai girdžiu ir matau Jėzaus žodžių „ieškokite ir rasite; belskite ir bus jums atidaryta“ (Lk 11, 9) išsipildymą. Trečia, tikiu, kad kardinolas Vincentas Sladkevičius turėjo troškimą ir viziją, kad jo tėviškė taptų traukos ir maldos vieta daugeliui, ir jo svajonė pildosi...“ – dalinosi s. Judita SJE. 

Šv. mišios Guronių rekolekcijų namų koplyčioje. Ses. Gertrūdos SJE nuotrauka

„Guronys yra palaimintojo Teofiliaus projektas“, – Guronių rekolekcijų namų 10-ies metų minėjimo šventėje sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Vyskupas Teofilius Matulionis, po visų golgotų grįžęs į Tėvynę, 1957 m. Birštone slapta konsekravo vyskupu kanauninką kunigą Vincentą Sladkevičių, būsimąjį kardinolą, kurio tėviškėje po 50 metų buvo įrengtas Rožinio slėpinių kelias, Šv. Juozapo koplyčia ir rekolekcijų namai. 

Kodėl žmonės atvyksta į Guronis?

s.Judita SJE. Asmeninio archyvo nuotrauka

Į šį klausimą atsako sesuo Judita SJE. 

Daugelis žmonių čia atvyksta kaip piligrimai arba užsuka tiesiog pasivaikščioti rožinio slėpinių parke, pasimelsti rožinį, apžiūrėti kard. V. Sladkevičiaus ekspozicijų ir nuolat rengiamų meno darbų parodų (šiuo metu dailininko Ramūno Čeponio ir Ievos Babilaitės darbų paroda). Kiti atvyksta sužadėtuvėms, Krikšto ar Santuokos sakramentui. Yra ir tokių, kurie atvyksta pažvejoti, nupjauti žolę ar paravėti gėlynų.

Taip pat žmonės atvyksta į Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos organizuojamas tylos rekolekcijas, dvasinio atsinaujinimo savaitgalius, įvairius seminarus. Taip pat atvyksta piligrimų ar grupių su savo programa.

Per dešimt tarnystės metų šiuose namuose vis labiau įsitikinu, kad žmonės daug keliauja, ieškodami vidinės ramybės ir dvasinės atgaivos, bet dažniausiai ją suranda įžengdami į tylą, susitikdami su tikruoju savimi. Atleisdami ir priimdami save, jie sutinka ir priima Dievą. Dievas veikia žmogaus gyvenime nuolat, bet turbūt tyloje mes esame labiau imlūs atpažinti ir priimti Jo malones ir veikimą.

 Guronių rekolekcijų programos dažnai padeda atpažinti ir pamatyti savus horizontus, prisiliesti prie tikrųjų jausmų ir poreikių, susisiekti su savo širdimi

Guronys – tai visų pirma, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė, kurioje jis augo ir brendo. Iš jo gyvenimo mes galime daug ko pasimokyti. Sorenas Kierkegaardas šventąjį yra apibūdinęs kaip žmogų, kuris sugeba trokšti vieno dalyko. Nuolat prisimenu kardinolo sugebėjimą trokšti vieno dalyko – Dievo ir Bažnyčios gerovės... Jis tuo degė ir visą savo energiją skyrė Dievui ir žmonių gerovei. 

Guronys – tai vieta, kurioje nuo Šv. Juozapo koplyčios kalniuko galima visur apžvelgti horizontą, pamatyti, kaip dangus su žeme susilieja; tai labai atvira vieta ir kartu vieta, kviečianti kiekvieną atsiverti Tiesai, Pažinimui, Grožiui. 

Tai vieta, į kurią atvykus nereikia skubėti, ji kviečia sustoti ir būti čia ir dabar. Tik ilgiau sustoję ir nurimę, mes galime klausytis ir išgirsti, suvokti, ko iš tiesų trokšta ir ilgisi mūsų širdis, nueiti kelionę nuo proto iki širdies. Šiuolaikiniam žmogui nėra lengva apsispręsti ir pasirinkti, kas geriausia, nes jis susiduria su labai didelė pasiūla. Guronių rekolekcijų programos dažnai padeda atpažinti ir pamatyti savus horizontus, prisiliesti prie tikrųjų jausmų ir poreikių, susisiekti su savo širdimi; atrasti vietą Dievui, vis iš naujo mokytis melstis, bendrauti su Dievu ir gilinti savo tikėjimą; Dievo malonių dėka pasižiūrėti, kaip man sekasi sekti Jėzumi Kristumi... 

Jėzus mokė, kad sveikas dvasinis gyvenimas turėtų būti grindžiamas keturiais svarbiais dalykais: asmenine malda ir asmens dora, socialiniu teisingumu, širdies ir dvasios linksmumu bei bendruomeniškumu, be kurio neįmanomas tikras Dievo garbinimas (R. Rolheiseris). Dvasinio gyvenimo esmę sudaro šie kriterijai ir taip mes išlaikome vidinę pusiausvyrą bei sugebame trokšti vieno dalyko. Guronys – tai viena iš tų vietų, kur mes galime sustoti ir apmąstyti šiuos svarbius kriterijus.