EPA nuotrauka

Pirmadienį buvo pakrikštytas princas Louisas – princo Williamo ir Kembridžo hercogienės Catherine sūnus. Krikštynos vyko Londone, Šv. Jokūbo rūmų karališkojoje koplyčioje. Vienuolikos savaičių princas turi net šešis krikštatėvius, kuriuos jo tėvai pasirinko ne iš artimiausių giminaičių ar kitų karališkųjų šeimų narių, bet iš geriausių draugų būrio.

EPA nuotrauka

Kaip yra rašęs garbingasis Fultonas Sheenas (1895–1979), kad gyventume natūralų gyvenimą, turime jam gimti. Kad gyventume antgamtinį gyvenimą, taip pat turime jam gimti, ir tai įvyksta per Krikšto sakramentą. 

Dauguma iš mūsų nelaukėme pilnametystės, kad perskaitytume savo valstybės konstituciją, susipažintume su jos istorija ir nuspręstume tapti valstybės piliečiais. Valstybė buvo pirma mūsų, ir mes gimėme jos piliečiais. Tas pats principas galioja ir Bažnyčiai. Ji yra pirma mūsų. Krikštu tampame Jos nariais. Dėl to vaikai krikštijami kūdikystėje. 

EPA nuotrauka

Pasak F. Sheeno, nėra tokio dalyko kaip krikštas į kokią nors bendruomenę. Apaštalas Paulius Laiške galatams rašė: „Visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.“ Mes esame pakrikštyti Kristaus Kūne, kuris yra Bažnyčia. Yra tik vienas Kūnas. Dėl šios priežasties, jei kas nors už Bažnyčios ribų yra priėmęs krištą, nėra reikalo šį žmogų perkrikštyti. Visai nesvarbu, kas tai daro, svarbu ta pati intencija, kurią krikštydama turi Katalikų Bažnyčia.