Ne tik suaugusieji geba megzti santykį su Dievu. Ir vaikų gyvenime reikia erdvės Dievui veikti. Kaip ir suaugusieji, vaikai santykį su Dievu mezga tyloje. Birželio 25–30 dienomis Kaune vyko Gerojo Ganytojo katechezės mokymai, kuriuos organizavo Kristina Jakelienė, Silvija Lisauskienė ir Indrė Aušrotienė. Mokymų vadovės ir dalyviai dalinasi įžvalgomis apie vaiko religinį potencialą ir metodą, padedantį jam išsiskleisti.

Vaiko religinis potencialas

Religinė patirtis yra meilės patirtis. Ne tik mes, suaugusieji, gebame megzti santykį su Dievu. Kaip nuostabu žinoti, jog ir vaikai gali taip giliai šiame santykyje dalyvauti. Jie ne tik geba būti šiame santykyje, bet ir patiria gilų džiaugsmą. Šis džiaugsmas ir nuostaba, kuri juose pasirodo, ir yra gebėjimo mylėti Dievą ženklas. Manau, jog Gerojo Ganytojo katechezės grožis ir yra tai, kad ji gerbia šį vaiko gebėjimą ir ieško būdų kaip pamaitinti jo religinį potencialą. Tai daroma būdais, kurie pritaikyti prie vaikų vystymosi stadijų. O jie yra labai maži, vos 3–6 metų amžiaus.

Mokymų vadovė Deborah Presser-Velder, Vokietija

Man svarbiausias Gerojo Ganytojo katechezės aspektas yra vaiko religinio potencialo atradimas. Tai ne mes, vyresni, geresni, daugiau suprantantys už vaikus juos mokome, bet, priešingai, galime patys mokytis iš vaikų – jų gebėjimo mylėti, jų gebėjimo stebėtis. Klausymasis to, kuo katechezių metu dalinasi vaikai, mums patiems padeda labiau priartėti prie Dievo.

Mokymų vadovė Tatiana Jaroszynska, Lenkija

Įvedimas į Bažnyčios liturgiją ir Šventąjį Raštą

Šis metodas įgalina pačius mažiausius atrasti tikėjimo tiesas ir savarankiškai kurti ryšį su Dievu. Be jokio spaudimo, laisva valia, per Dievo Žodį. Pristatant Šventąjį Raštą atrenkamos tam tikros didžiųjų slėpinių vietos. Jos pateikiamos tyloje, kaip ir suaugusiesiems. Mes juk žinome, kad Dievas mums kalba tyloje. Tačiau kaip dažnai patys išgirdę tyloje vaikams perteikiame garsiai šaukdami: „Klausyk, ką aš sužinojau, su Dievo Karalyste yra taip ir taip.“ Bet iš tikrųjų vaikui reikia leisti tą patį pajausti ir atrasti taip pat tyloje. Šis metodas yra toks – mes tyloje vaikui skaitome Šventąjį Raštą ir tik nukreipiame į maldą. Toks mažas vaikas, o gali taip giliai išbūti maldoje ir tyloje. Jis pats reflektuoja ir gali atrasti tai, ką atradome ir mes, jei jo neperkrausim kažkokia papildoma informacija, ką taip dažnai darome.

Goda Venclovaitė, Šiauliai

Vertėjaujant Gerojo Ganytojo katechezės mokymuose man paliko įspūdį tai, kad vaikams nuo tokio ankstyvo amžiaus imama kalbėti apie tokius dalykus kaip Bažnyčios liturgija, skaitomas Šventasis Raštas. Svarbu tai, kad skaitomos Šventojo Rašto vietos yra nesuvaikinamos. Labai išmintingai pedagogiškai derinamas katechezės turinys su amžiaus grupe, kuriai jis skiriamas. Šventasis Raštas ir liturgija pristatomi kartu su priemonėmis (vaizdžiais modeliais, ženklais), juos išmintingai pritaikant ir išskiriant tai, kas esminga. Man įstrigo tokia detalė, kad, pavyzdžiui, pristatant altorių, pastebime, kad net ir lentynėlėje, kurioje laikomos pristatymo priemonės, su kuriomis patys vaikai vėliau galės savarankiškai dirbti, kryžius specialiai padedamas kartu su žvakėmis (tai simbolizuoja Kristaus mirtį ir prisikėlimą), padedant vaikui atkreipti dėmesį į tai, kas esminga.

Nuotaukos autorius Dainius Tunkūnas

Jau iš mokymuose dalyvaujančių vaikų reakcijų galėjau pamatyti, kad iš tikrųjų vaikai geba suvokti tai, kas sakoma, išskirti tai kas esminga jiems pateikiamoje Evangelijos ištraukoje, ar apie Jėzaus gimimą, ar palyginimuose apie Dievo karalystę. Man ypač paliko įspūdį pristatymas apie epiklezę. Galbūt net ne visi suaugusieji tikintieji žinome tą graikišką žodį epiklezė, maldą, kuria kunigas meldžia Šventosios Dvasios, kad ji prieš konsekracijos maldą pašventintų dovanas, kad duona ir vynas taptų Jėzaus kūnu ir krauju. Tai štai, tai yra sakoma vaikams. Iš šio pristatymo ir iš vaikų reakcijos supratau, kad vaikai tikrai puikiai tą priima, suvokia, ir tai tikrai yra dalykas, praturtinantis ir patį mane kaip tikintįjį. Iš karto sau pagalvojau, kad kai dalyvausiu šv. Mišiose aš pats dėmesingiau tą vietą išgyvensiu.

Mokymų vertėjas Kastantas Lukėnas, Kaunas

Pagarba paremtas santykis

Kaip mokytoja buvau įpratus prie kitokio santykio su vaikais – aiškintojo ir klausytojo. Šioje katechezėje pamačiau, kad katechetas gali būti ne aiškintojas, bet palydėtojas. Jis tik parodo esminius momentus, bet jų neaiškina. Tai visiškai kitoks santykio pobūdis – kartu su vaiku esi Dievo Žodžio klausytojas.

Giedrė Guzikauskaitė, Garliava

Gerojo Ganytojo katechezės metode man labiausiai patinka pagarba vaikui nuo pat mažens ir vaiko gebėjimas į tą pagarbą atliepti. Nustebino mažų vaikų gebėjimas atlikti tokius judesius, kurie, aš maniau, jiems neįmanomi. Pavyzdžiui, vaikas viena ranka kėlė arnoto modelį ir jis išslydo jam iš rankų. Kursų vedėja parodė, kaip tai daryti dviem rankomis, ir vaikas pasitaisęs tobulai atliko judesį. O vaikui tik dveji su puse metukų. Kadangi aš pati turiu vaikų, man šis auklėjimo metodas pasirodė kaip stebuklas. Supratau, kad vaikus reikia auklėti su pagarba, juos mokyti dalykus daryti patiems, judesiais parodant, ką daryti, vartoti paprastus žodžius. Kaip svarbu nedaugžodžiauti.

Kartu šis metodas yra tobulas būdas įvesti vaiką į bažnytinį gyvenimą, į šventąsias Mišias. Atsiranda supratimas apie tai, ką vaikas veikia šv. Mišių metu per ženklus, per gestus. Aš manau, kad ši katechezė tiktų net ir suaugusiesiems, nes lengvai ir paprastai parodoma dalykų esmė. Duodama medžiaga ir tuomet paliekama laiko mąstyti ir toliau atrasti, kokios yra svarbiausios krikščionybės tiesos. Didžiulius slėpinius, Dievo nesuvokiamą pasaulį galima atpažinti per tokius paprastus dalykus. Pavyzdžiui, kad Dievas yra šviesa per Dievo Žodį, per žvakę, per judesį. Be sudėtingų pamokymų, pasakymų, paprastai.

Kristina Macijauskienė, Želva

Laisvė ir disciplina

Mane sužavėjo Gerojo Ganytojo katechezėje vaikui suteikiama laisvė: jis gali rinktis priemones, su kuriomis dirbti, bet kartu šiam darbui būtina disciplina. Disciplinos esmė ta, jog darbą reikia pradėti labai nuosekliai, nuo minimalių dalykų, tokių kaip ramiai atsisėsti, tvarkingai prie stalo pasidėti kėdutę, pasiimti priemones, sekti darbo eigą. Labai svarbus darbo pabaigimas – priemonių sudėjimas atgal į vietas, kad jos būtų paruoštos naudoti kitam. Disciplina yra tvarka, ribos, kurių vaikui nederėtų atriumo vietoje peržengti, pavyzdžiui, jis negali triukšmauti ar lakstyti, bet kartu tai ne prievolė ar stūmimas kažką daryti, bet duodant pasirinkti, su kuo dirbti, kartu parodoma aiški darbo seka. Laisvė ir disciplina moko, kaip susikaupti, kaip medituoti, kaip tyliai elgtis atriumo (taip vadinama patalpa, kurioje vyksta katechezė) erdvėje, kartu pasiruošiant buvimui sakralioje erdvėje – Bažnyčioje.

Laima Gužienė, Šlienava

„Magnificat vaikams“ nuotrauka

Tikėjimo dalykams nėra amžiaus ribos

Mane sužavėjo būdas kalbėtis su vaikais ir jiems pristatyti tikėjimo dalykus. Nedaug žodžių, daug tylos, katechetas turi priemones, vaizdinę medžiagą (simbolius). Tarkim, vaikas mato Paskutinę vakarienę – aukštutinį kambarį, viskas tarsi scenoje, tarsi vaidinimas, jis mato, kaip katechetas dirba su figūrėlėmis, ir girdi žodžius. Bet svarbu tai, jog tai ne katecheto, o Šventojo Rašto žodžiai. Tai būdas klausyti Dievo žodžio ir vaikui pačiam išgyventi girdimą įvykį. Įvykis, kuris  buvo prieš daug metų, tarsi vyksta čia ir dabar.

Tai nėra primityvus kalbėjimas apie tikėjimą. Tai tinka ir suaugusiesiems, ir vaikams. Ir vaikas gali suprasti tokius gilius ir rimtus dalykus. Juk ne be reikalo sakoma, kad tikėjimo dalykams nėra amžiaus ribos, juos gali priimti vaikai net ir būdami labai maži. Kartais mes, suaugusieji, nebūname tiek tikėjime priaugę kaip vaikai.

Agnė Aleknavičienė, Kaunas