Vytautas Kernagis su sūnumi. Šeimos archyvo nuotrauka.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje Vytauto Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“, – kadaise sakė maestro V. Kernagis.

Ta proga apie V. Kernagio kūrybos išskirtinumą kalbamės su jo sūnumi, Vytauto Kernagio fondo steigėju, LR Seimo nariu VYTAUTU KERNAGIU jaunesniuoju.

Vytautas Kernagis su sūnumi. Šeimos archyvo nuotrauka.

Vytautas Kernagis be proto mylėjo publiką, nežmoniškai gerbė sceną ir visada žinojo, ką nori pasakyti ir perduoti savo dainomis.

Kas jums yra teisingos dainos? Ar klausote savo tėvo V. Kernagio dainų?

Teisingos dainos yra tos, kurios tave papildo. Kurios tau kai ką duoda ar suteikia jėgų judėti į priekį. Manau, būtent tokia yra Vytauto Kernagio kūryba. Kiekviena jo daina pasakoja istoriją. Ar tai būtų „Baladė apie Severiutę“, ar „Baltas paukštis“, ar „Žemutinių pilių šventė (Kansaras)“. Namuose šių dainų klausome. Visi mūsų vaikai užaugo klausydami „Baltojo Nieko dainelių“. Manau, daugelis vaikų galėtų savo muzikinę kelionę pradėti būtent nuo šių dainų.

Kur slypi jūsų tėvo kūrybos išskirtinumas?

Netikiu, kad egzistuoja atsakymas į šį klausimą. Vytauto Kernagio kūrybos diapazonas yra toks platus ir gilus, kad kiekvienas klausydamas jo dainų V. Kernagį atranda savaip. Galiu tik pasakyti, kad jis be proto mylėjo publiką, nežmoniškai gerbė sceną ir visada žinojo, ką nori pasakyti ir perduoti savo dainomis. Niekada nedarė to šiaip sau, tuščiai. Matyt, visa tai ir sukuria tą išskirtinumą, kurį sunku paaiškinti.

V. Kernagis – lietuvių muzikos, dainuojamosios poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas. Dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje. Kuri iš tėvo veiklų jums paliko giliausią įspūdį, atrodo prasmingiausia? Kokia buvo populiarumo kaina?

Manau, didžioji prasmė ta, kad jis darė dalykus, kurių niekas tuo metu nedarė: dainuojamoji poezija, kai scenoje karaliavo blizgioji estrada, atgaivintas kabareto žanras, Dainos teatro programos, renginių pranešėjus pakeitęs konferansjė ir t. t. Visa tai buvo be galo reikšmingos revoliucijos lietuviškoje scenoje. Manau, tai ir yra visa ko prasmė.

Populiarumo kaina? Tai filosofinis klausimas. Jeigu tu sieki būti populiarus, kad apie tave rašytų spalvoti žurnalai, tai kaina, nes reikia papasakoti viską iki intymiausių smulkmenų, kad būtum įdomus ir sumokėtum tą kainą. Tačiau jeigu populiarumas tau atveria galimybių kažką duoti kitiems, papildyti pasaulį, skleisti gėrį – tada tai ne kaina, tai gyvenimo būdas. Toks iš manęs filosofas, bet aš taip galvoju.

Sakoma, kad artimieji mūsų niekada nepalieka... Pasikeičia tik mūsų santykis su jais. Jūsų tėvas išėjo, bet gyvas artimųjų širdyse?

Manau, ne tik artimųjų, bet ir jo gerbėjų širdyse. Juk artistas gyvas tol, kol žmonės prisimena jo kūrybą.

Vytautas Kernagis su sūnumi. Šeimos archyvo nuotrauka.

Kernagiukai rinksis tai, kas jiems atrodys prasminga. Jeigu tai bus muzika – puiku, jei tai bus šaltkalvystė – puiku, jei tai bus jūreivystė – puiku. Svarbu, kad jie patys jaustų, kad jiems yra gerai.

Papasakokite apie Vytauto Kernagio fondo veiklą. Kokia jo idėja? Kokie artimiausi planai? Gal galite pasigirti įvykdytais projektais?

Vytauto Kernagio fondas veiklą vykdo jau 10 metų. Yra nuveikta labai daug. Turime ir labai daug planų ateičiai. Veikla vykdoma trimis kryptis. Pirmoji – tai atminimo išsaugojimas. Paminklas Nidoje ir Vilniuje, atminimo lentos, kompaktinės plokštelės, vinilai, knygos, koncertai ir t. t.

Antra – tai pagalba sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Visa ši kryptis vadinasi „Gėrio menas“. Ir trečia – V. Kernagio idėjų, kūrybingumo bei vertybių sklaida. Tai daugiausia darbas su jaunąja mūsų karta: organizuojamos sceninio meistriškumo stovyklos, rengiami pasakų festivaliai, kuriamas vaikų laisvalaikis taip, kaip tai kurti mus mokė tėvas.

Nemėgstame girtis. Geriausias pagyrimas – tai jau nuveikti darbai.

Iš menininkų vaikų dažnai tikimasi, kad jie paseks tėvų pėdomis. Gal jutote spaudimą, kad ir jūs turite tapti tautos dainiumi, aktoriumi?

Spaudimo nejutau niekada. Kaip gali išaugti laisvas žmogus, kai jis yra spaudžiamas? Žinau, tėvai linki vaikams tik gero, todėl bando už juos nuspręsti, ką jie veiks užaugę. Tai – didžiausia klaida. Esu dėkingas likimui, kad man pavyko to išvengti. Todėl Kernagiukai rinksis tai, kas jiems atrodys prasminga. Jeigu tai bus muzika – puiku, jei tai bus šaltkalvystė – puiku, jei tai bus jūreivystė – puiku. Svarbu, kad jie patys jaustų, kad jiems yra gerai.

Taip atėjau į politiką. Esu daug metų vadovavęs įvairiems verslams, tačiau visuomeninė veiklą teikė daugiausia malonumo. Jeigu esi visuomeniškas, tai ir politika atrodo artima. Juk dirbi dėl žmonių. Aišku, yra visokių politikų, tačiau tai jau irgi filosofinis klausimas...