Ben White/Unsplash.com nuotr.

Kaip suplanuoti vaiko veiklą per vasaros atostogas, kad šis laikas būtų malonus ir prasmingas? Toks klausimas kamuoja visus atsakingus tėvus, kurių atostogos, deja, netrunka taip ilgai, kaip vaikų, todėl tenka suktis iš padėties.

Vaikų psichologė ir leidyklos „Šviesa“ knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ bei „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ autorė Asta Blandė pateikia auksinę formulę, kaip subalansuoti veiklą. Pasak psichologės, kokybišką vaiko vasarą turėtų sudaryti penktadalis pasyvaus poilsio, o likęs laikas padalytas lygiai per pusę: dalis suplanuotos, struktūruotos įdomios ir įtraukiančios veiklos ir dalis smagaus, prasmingo ir jaukaus laiko su šeima. Dalijamės psichologės A. Blandės ir Kauno „Šiaurės licėjaus“ vadovės Linos Kilčiauskaitės patarimais, kaip tai įgyvendinti praktikoje.

Ar vaikai gali likti vieni namuose?

Apie tai, nuo kokio amžiaus vaikai gali būti vieni namuose, diskutuoja ir psichologai, ir vaikų teisių sergėtojai, tačiau tai iš tiesų labai priklauso nuo vaiko psichologinės brandos.

„Praktika rodo, kad nemažai pradinių klasių mokinių jau būna kurį laiką paliekami namuose vieni, tačiau jų gebėjimas pasirūpinti savo poreikiais ir užsiimti tinkama veikla dar yra labai riboti. Kita vertus, jei tėvai nuo pat mažens stiprino vaiko savarankiškumo gebėjimus, išbandė daug įdomių, prasmingų bei traukiančių veiklų – tikėtina, kad jau aštuonmetis pusdienį, o gal ir ilgiau gebės namuose jaustis šeimininku nedarydamas žalos nei sau, nei aplinkai“, – teigia A. Blandė.

Tačiau, be jokios abejonės, vaiko ir net paauglio nereikėtų palikti namie vieno per visas atostogas. Tai labai svarbu net ir tada, kai jį prižiūri artimas žmogus, kuris nebūtinai turi pakankamai laiko, kad skirtų daugiau dėmesio ir organizuotų prasmingus užsiėmimus.

„Prižiūrėti ir užimti vaikus visą dieną suaugusiesiems yra nemažas iššūkis: verta pasižiūrėti į save iš šalies ir įvertinti galimybes, kurias jie gali pasiūlyti vaikui. Kita vertus, tėvai turi nuspręsti, kokios vaiko priežiūros jie tikisi: užimtumo ir prasmingos veiklos ar tiesiog pamaitinimo ir pasaugojimo, kad ko nors nenutiktų. Tokiu atveju nereikėtų stebėtis, kad patogiai ir ramiai prie televizorių, telefonų ar kompiuterių laiką leidžiantys vaikai per mokslo metus taps nesuvaldomais maištininkais, kurie be šių priemonių daugiau nieko nenorės matyti. Įskaitant ir tėvus...“, – atkreipia dėmesį A. Blandė.   

Kokia veikla tinka atostogoms?

„Vasarą vaikams siūloma nemažai organizuotos veiklos: įvairūs žygiai, renginiai, išvykos ir, žinoma, stovyklos. Pastarosios – ypač populiarios, nes padeda praturtinti vaikų kasdienybę, jose vaikas ne tik ilsisi, bet ir išmoksta daug naujų dalykų“, – sako L. Kilčiauskaitė.

„Vaikai labiausiai išvargsta nuo nieko neveikimo arba chaotiškumo. Suprantama, kad po mokslo metų pabaigos savaitė kita pasyvaus poilsio, išsimiegojimo yra tikrai reikalinga, tačiau visas kitas vasaros laikas turi būti mūsų, suaugusiųjų, apgalvotas: ką, su kuo ir kiek laiko vaikas veiks šiandien, rytoj, kitas dienas“, – pataria A. Blandė, kurios pačios trejų ir aštuonerių metų dukros šiuo metu laiką leidžia vasaros stovykloje, kur dienos metu vykstantys užsiėmimai yra labai laukiami, po jų mergaitės grįžta pakilios nuotaikos ir laukia, kas bus toliau.

Vaikams labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Per mažai laiko lauke būnantys vaikai turi mažesnes galimybes ugdyti socialinius gebėjimus. Laisvalaikis ir mokymasis lauke skatina ne tik vaikų aktyvumą ir smalsumą. Kaip teigia L. Kilčiauskaitė, lauke nėra instrukcijų, taisyklių ar surūšiuotų žaislų, todėl tokioje aplinkoje vaikai greičiau tampa savarankiškesni.

Be to, žaisdami vaikais suaugusieji neturi tapti žaidimo lyderiais. Tereikia užvesti vaiką ant kelio ir leisti jam savarankiškai priimti sprendimus – tokiu būdu bus ugdomas jų kūrybiškumas, o vaikas taps iniciatyvesnis.

Per vasarą ugdomi gebėjimai

Stovykla bus ypač naudinga patirtis vaikams, kurie namie auga vienturčiai arba su vos vienu broliu ar seserimi ir neturi galimybių leisti laisvalaikio su bendraamžiais. Pažintis su kitais vaikais praverčia ne tik aktyviems vaikams, kuriems reikia daug veiklos, bet ir uždaresniems, mažiau drąsos bendrauti turintiems mažyliams. Jiems tai yra gera proga įgyti socialinių įgūdžių, atsiskleisti.

Pasak A. Blandės, kiekviena veikla, susijusi su bendravimu ir bendradarbiavimu, padeda vaikui stiprinti kasdienius įgūdžius, išbandyti save ir gauti patirties, taip reikalingos brandai.  

Renkantis stovyklą verta išbandyti kelias skirtingas patirtis. Viena iš jų gali būti susijusi su specializuota vaiko pomėgiams skirta veikla – tokios būna muzikos, sporto, programavimo, teatro ir panašios stovyklos. Tačiau visą vasarą skirti vienam pomėgiui būtų sunku, todėl yra į visaapimantį ugdymą orientuotų stovyklų. Pavyzdžiui, „Šiaurės licėjaus“ vasaros stovyklos 5–10 metų vaikams Vilniuje ir Kaune tampa smagių užsiėmimų vieta, kur dienas vaikai leidžia tyrinėdami, žaisdami, išbandydami naujas veiklas ir įgaudami žinių.

Kam tinka stovyklos su nakvyne?

Suaugusieji prisimena vaikystėje išbandytas savaitines stovyklas prie jūros ar gamtoje, kur teko pirmą kartą išvykti ir gyventi be tėvų. Tačiau dabar ypač populiarios tapo dienos stovyklos, organizuojamos tame pačiame mieste. Čia vaikas atvyksta ryte, o vakare grįžta su tėvais namo ir gali leisti laiką kartu su šeima. Toks modelis mažiausiems vaikams nekelia streso, jie gali papasakoti tėvams naujus įspūdžius ir kasdien patirtas emocijas.

„Renkantis stovyklą su nakvyne ar be, labai svarbu dar kartą įvertinti vaiko brandą. Yra septynmečių ir aštuonmečių, kurie nuo pat mažens turi sukaupę nemažai patirties, ką reiškia būti su kitais suaugusiaisiais, kai šalia nėra tėvų. Tokie jaučiasi saugiai ir stipraus atsiskyrimo nerimo nepastebėsime. Tačiau gali būti ir priešingai. Prisiminkime, kaip dažnai mūsų vaikas lieka su kitais, kokia jo patirtis šiuo klausimu ir ar jis pats pasirengęs save išbandyti kokioje nors stovykloje, kur miegoti namo jis negrįš“, – teigia A. Blandė.