Poetai Vidmantė Jasukaitytė ir Alis Balbierius tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2012“ dalyvių ir svečių pagerbimo ceremonijoje Vilniaus rotušėje. Andriaus Ufarto / BFL nuotrauka.

Liepos 18 d., trečiadienį, Antakalnio kapinėse bus laidojama Kovo 11-osios Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Su Velione šiandien galima atsisveikinti nuo ryto: atsisveikinimui nuo 9 val. atidaroma sostinės Šv. Jonų bažnyčia; 10 val. – draugų prisiminimai; 11 val. – Garbės sargyba; 12 val. – šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje; 13 val. – Garbės kuopa iškilmingai palydės Velionę į Antakalnio kapines, laidotuvės vyks Signatarų kalnelyje.

Vidmantė Jasukaitytė mirė liepos 14 d. po ilgos ir sunkios ligos. Liepos 10-ąją jai sukako 70 metų.

Biografija

Rašytoja gimė 1948 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono Pumpučių kaime. Nuo 1955 m. mokėsi Toliočiuose, Voveriškių aštuonmetėje, Šiaulių 5-ojoje vidurinėje mokykloje. Nuo šešiolikos pradėjo dirbti. 1966 m. baigė Šiaulių 3-iąją vakarinę vidurinę mokyklą. 1967–1971 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo Pataisos darbų įstaigų valdyboje, „Minties“ leidykloje, LSSR kultūros ministerijoje.

Prasidėjus atgimimui, V. Jasukaitytė į jį įsijungė kaip gabi rašytoja. Atgimimo metais su kitais įsteigė kultūros ir teatro studiją „Sietynas“, aktyviai protestavo prieš žiaurius nestatutinius santykius sovietinėje kariuomenėje, įkūrė Lietuvos moterų sąjungą ir tapo jos pirmininke. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1979 m.

1990 m. V. Jasukaitytė buvo išrinkta deputate į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Ji pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios Aktą ir yra viena šio Akto signatarų.

2000 m. V. Jasukaitytė apdovanota Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Kūryba

1976 m. išleido pirmąją poezijos knygelę „Ugnis, kurią reikia pereiti“. Pastaroji apdovanota Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus literatūros premija kaip geriausias poetinis debiutas. Antroji knyga – prozos – „Stebuklinga patvorių žolė“, kurią išleidusi ji tapo viena populiariausių Lietuvos rašytojų.

V. Jasukaitytės romanas „Po mūsų nebebus mūsų“, pasirodęs 1987 m., buvo labai greitai išpirktas, pelnė Juozo Paukštelio literatūros premiją ir skaitomiausios Lietuvoje knygos titulą.

V. Jasukaitytė iš viso išleido septynias poezijos knygas („Ugnis, kurią reikia pereiti“, „Taip toli esu“, „Mano broli, žmogau“, „Saulės per daug“, „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“, „Tikrasis nebūties veidas“ ir „Subačiaus gatvė. Getas“), dvi apysakų knygas („Stebuklinga patvorių žolė“ ir „Balandėlė, kuri lauks“), esė „Golgotos vynuogės“, keturis romanus („Po mūsų nebebus mūsų“, „Marija Egiptietė“, „Dievas miršta vienišas“ ir „Aš nužudžiau savo dukterį“).

Pagal V. Jasukaitytės scenarijų 1988 m. sukurtas kino filmas „Žolės šaknys“ (režisierius – Gytis Lukšas).

Brolis Benediktas: „Aš tikiu, kad po kokių dviejų šimtų metų Vidmantė bus paskelbta šventąja“

Filosofas Arvydas Juozaitis apie šviesaus atminimo Vidmantę Jasukaitytę liepos 15 d. savo feisbuko paskyroje rašė:

„Šv. Pranciško Asyžiečio koplyčioje/bažnyčioje 15 valandą buvo labai šviesu, gausu žmonių. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė brolis Astijus, Benediktui būnant šalia. Pabaigoje Benediktas tarė žodį Vidmantei: „Aš tikiu, kad po kokių dviejų šimtų metų Vidmantė bus paskelbta šventąja. Toks gilus jos tikėjimas, toks įsigyvenimas į Kristaus kančią retai kam duotas.“

Gal pakaktų ir palaimintosios? Gal nereikės laukti dviejų šimtų metų? Pamatysime.

Šiaip ar taip, Vidmantė Jasukaitytė yra vienintelė lietuvių rašytoja, kuri stipriausiai, giluminiu savo sielos žvilgsniu parašė kelis krikščionybės šaknų romanus. Vienas jų – „Dievas miršta vienišas“ (2003 m., romanas išverstas į vokiečių kalbą, bet Lietuvos institucijų nefinansuojamas leidybai).

Šviesiausio atminimo Gintaras Beresnevičius apie knygą pasakęs: „Tai visų pirma romanas. Jis puikiai išskleidžia gana skurdžius evangelijų motyvus, psichologinius paveikslus, autorė ne tik įsigilinusi į evangelijas ir apokrifus, bet ir gerai pažįsta Romos provincijos patricijų bei plebso buitį ir charakterius, žydų pasaulio religines ir politines peripetijas amžių sandūroje, graikų ir egiptiečių buities realijas.“