Abudallah II ibn Al Hussein (g 1962 m.) kingabdullah.jo nuotrauka

Prestižinė Templetono premija šiemet skirta Jordanijos karaliui Abdullah II. Teigiama, kad laureatas, siekdamas sutarimo tarp musulmonų ir tarp islamo bei kitų religijų, padarė daugiau nei kuris kitas šių dienų politikas.

„Jo didenybės karaliaus Abdullah II darbai yra iš tiesų įkvepiantys. Jis pabrėžė islamo įvairovės svarbą, užuot bandydamas išrasti ar primesti neegzistuojančią vienovę“, – teigė Heather Templeton Dill, filantropo Johno Templetono anūkė ir jo vardo fondo prezidentė.

Jordanijos karaliaus veikla už taikų islamą įsibėgėjo 2004 m., vykstant Irako karui, kai iškilo pavojus trapiai vienybei tarp regiono sunitų ir šiitų. Dėl vis garsiau skambančios marginalių islamo grupuočių retorikos, kilo grėsmė, jog musulmonų bendruomenės dar labiau susiskaldys. Proveržiu tuomet tapo karaliaus paskelbta deklaracija, vadinama Amano žinia, kurioje aiškiai formuluojami esminiai islamo principai ir tvirtinama, kad terorizmui ir smurtui šioje religijoje nėra vietos.

Kitąmet karalius sukvietė skirtingoms islamo teisės mokykloms atstovaujančius 200 mokslininkų iš 50 šalių. Jie paskelbė tris Amano žinios punktus. Pirmuoju pripažįstamos visos aštuonios islamo teisės mokyklos. Antruoju draudžiama kitus musulmonus skelbti atsimetėliais (takfir). Trečiuoju nustatytos sąlygos religinių įstatymų (fatvų) leidybai. Šie punktai sulaukė beprecedenčio plataus religinio ir politinio musulmonų pritarimo skirtingose pasaulio šalyse. Apskritai Abdullah II remia islamo tyrimų centrus ir organizacijas, skiria stipendijas studijoms. Jis aktyviai dalyvauja svarbiausiuose tarptautiniuose forumuose, dažnai pasisako žiniasklaidoje, kad pakviestų žmones bendrai spręsti pasaulyje kylančias krizes ir atkreiptų dėmesį į tai, kas jungia žmoniją.

Jordanijos karalius Abdullah II Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje 2016 m. kingabdullah.jo nuotrauka

2006-aisiais Jordadinijos karalius palaikė ir finansavo iniciatyvą Bendras žodis tarp mūsų ir jūsų, atvedusios prie atviro musulmonų dvasininkų laiško krikščionių dvasininkams 2007 m. Juo buvo kviečiama taikai ir darnai tarp musulmonų ir krikščionių, remiantis abiejų religijų įsakymais „mylėk Viešpatį“ ir „mylėk artimą“. Šiuo metu laišką, kuris daugelio laikomas svarbiausia musulmonų teologine iniciatyva krikščionių atžvilgiu, jau yra pasirašę per 400 dvasininkų.

2010 m. Abdullah II pasiūlė Jungtinėms Tautoms rengti pasaulinę tarpreliginę darnos savaitę. Generalinė asamblėja tais pačiais metais priėmė ją įsteigiančią rezoliuciją, kurioje taip pat pabrėžta abipusio supratimo ir tarpreliginio dialogo svarba taikai. Nuo tada pasaulinė tarpreliginė darnos savaitė vyksta kasmet vasario mėnesį. Teigiama, kad minėta rezoliucija buvo pirmasis JT dokumentas, kuriame aiškiai minimas tikėjimas Dievu.

Kristaus Kapo bazilika Jeruzalėje. EPA nuotrauka

Kai „Islamo valstybės“ kovotojai žudo ir persekioja Alacho vardu, Jordanijos karalius minėtomis iniciatyvomis siekia parodyti nuosaikų islamą, dažnai užgožiamą radikalių šios religijos deformacijų. Dėl to Abdullah yra sulaukęs islamistų grasinimų mirtimi. Kai pastarieji niokoja išskirtinį Artimųjų Rytų kultūros paveldą, Jordanijos valdovas jį saugo. Pastaraisiais metais jis dėjo pastangas, kad būtų atstatyta Užjordanės Betanija (Al-Maghtas), kuri nuo senų laikų laikyta Jėzaus krikšto ir viešos veiklos pradžios vieta. Nors dėl to esama abejonių, vietą gausiai lanko piligrimai, taip pat ir du popiežiai – Benediktas XVI ir Pranciškus. 2015 m. Užjordanės Betanija buvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Karalius užtikrino, kad bažnyčias šioje vietoje galėtų statyti skirtingų konfesijų atstovai.

Abdullah II tęsia Hašemitų šeimos įsipareigojimą remti krikščionims ir musulmonams šventų vietų – Kristaus Kapo bazilikos ir Al Aksos mečetės – apsaugą Jeruzalėje. 2016 m. jis asmeniškai skyrė lėšų Kristaus Kapui restauruoti. Kitais metais remontas buvo baigtas ir šventovė atverta lankytojams. Jordanijos karalius Izraelio ir palestiniečių konflikte palaiko dviejų valstybių sprendinį.

Jordanijos karalius Abdullah II 2016 m. ceremonijoje pirmosios parlamento sesijos proga.

Jordanijos geopolitinė padėtis ypatinga. Jos kaimynės – Izraelis, Libanas, Sirija. Nuo 1946 m., kai buvo paskelbta Jordanijos nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos, ši šalis yra priėmusi ne vieną milijoną pabėgėlių: palestiniečių, irakiečių, libaniečių, jemeniečių. Ne išimtis ir pagalba nukentėjusiems nuo tebesitęsiančio Sirijos karo. Pabėgėlių, tenkančių vienam gyventojui, skaičiumi Jordanija nusileidžia tik Libanui. JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, tūkstančiui gyventojų tenka 89 pabėgėliai. Šitaip įgyvendinamas islamo reikalavimas rūpintis svetimšaliais ir žmogaus orumu.

„Seras Johnas Templetonas savo vardo premijos laureatus apibūdindavo kaip „dvasinius antreprenerius“. Šį apibrėžimą visiškai atitinka karalius Abdullah, žmogus, suformuotas pasaulietinių ir politinių pareigų, laikąs tikėjimą ir laisvą religijos išpažinimą vienais svarbiausių žmonijos pašaukimų“, – apie šių metų laureatą kalbėjo J. Templetono vaikaitė.

Popiežius Benediktas XVI su Jordanijos karaliumi Abdullah II 2005 m.

EPA nuotrauka

Popiežius Pranciškus ir Jordanijos karalius Abdullah II 2017 m.

EPA nuotrauka

Karalius Abdullah II vaizdo įraše, reaguodamas į Templetono fondo apdovanojimą, sakė: „Seras Johnas atsimenamas kaip žmogus, skatinęs kelti klausimus. Daugelį metų aš klausiu štai ko: ar galime leisti, kad neapykanta, melas ir atsiskyrimas luošintų žmonijos ateitį. Atsakymas glūdi mano tikėjimo, kaip ir daugelio kitų mokymų, šerdyje. Tai įsakymai mylėti Dievą ir savo artimą.“

Pasak Jordanijos karaliaus, šis įsakymas mylėti kviečia konkretiems veiksmams: „Mūsų pasauliui reikia stoti akistaton su iššūkiais žmogiškumui ir bendroms vertybėms, teikiančioms pagrindą darniam sugyvenimui, nuo kurio priklauso ateitis. Dėl to manau, kad negalima atidėlioti tolerancijos ir abipusės pagarbos skatinimo, paramos vilčiai ir įtraukimui, kalbėjimo prieš islamofobiją ir kitas blogybes.“

Kaip malonus ir kuklus karalius žinomas Abudallah II ibn Al Husseinas gimė 1962 m. savo šalies sostinėje Amane. Jordanijos Hašimitų karalystę jis valdo nuo tėvo mirties 1999 m. Prieš tai mokėsi Didžiojoje Britanijoje ir JAV, tarnavo kariuomenėje. Hašemitų dinastija yra antra pagal senumą vis dar valdanti monarchija pasaulyje po Japonijos. Karalius Abdullah su karalienė Rania, kilusia iš palestiniečių šeimos, turi keturis vaikus. Abudallah II ibn Al Hussein laikomas 41 kartos tiesioginiu pranašo Mohamedo palikuoniu per Hašemitų šeimą, kuri valdo Jordaniją nuo 1921-ųjų.

Jordanijos karalius Abdullah II priima Lietuvos vadovę Dalią Grybauskaitę 2016 m. LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotrauka

Nuo 1972-ųjų Templetono premija skiriama gyviems asmenims už išskirtinį indėlį patvirtinant dvasinį gyvenimo matmenį įžvalgomis, atradimais ar praktine veikla. Ją įsteigė žymus filantropas, investuotojas seras Johnas Templetonas (1912–2008). Tai viena dosniausių premijų pasaulyje, nustatoma taip, kad būtų didesnė nei Nobelio. To norėjo velionis filantropas, įsitikinęs, kad atradimai, tyrinėjant dvasinius klausimus, gali turėti svarbesnių pasekmių nei mokslinius. Premija Jordanijos karaliui bus įteikta lapkritį Vašingtone.

Jordanijos karalius tapo 48-uoju Templetono premijos laureatu. Tarp ankstesnių jos laimėtojų yra šv. Motina Teresė, pirmoji gavusi šį apdovanojimą, rusų rašytojas Aleksandras Solženicynas, filosofas Charles Tayloras, Taizé bendruomenės įkūrėjas brolis Robertas, Fokoliarų judėjimo įkūrėja Chiara Lubich, keturioliktasis Dalai Lama, „Arkos“ bendruomenės įkūrėjas Jeanas Vanier, rabinas lordas Jonathanas Sacksas. Pernai apdovanotas amerikiečių filosofas Alvinas Plantinga.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa Mary priima Jordanijos karalių Abdullah II 2017 m. kingabdullah.jo nuotrauka

Parengta pagal templetonprize.org informaciją