Anuo metu Jėzus ėjo šeštadienį per javų lauką. Jo mokiniai buvo išalkę, tad ėmė skintis varpų ir valgyti. 
    Tai pamatę, fariziejai jam sakė: „Žiūrėk, tavo mokiniai daro, kas šeštadienį draudžiama“. 
    Jis atsakė: „Ar neskaitėte, ką darė Dovydas ir jo palydovai, būdami alkani? Kaip jie nuėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, nors nevalia buvo jos valgyti nei jam, nei jo palydovams, o vien tik kunigams. 
    Arba, ar neskaitėte Įstatyme, jog šeštadienį kunigai šventovėje pažeidžia šeštadienio poilsį ir nenusikalsta? Todėl sakau jums: čia daugiau, negu šventykla! 
    Jeigu žinotumėte, ką reiškia: 'aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos', nebūtumėte pasmerkę nekaltų. Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats“.

Iz 38, 1–6. 22. 7–8: Girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras

Iz 38, 10. 11. 12. 16. P.: Viešpatie, tu mane saugojai, kad nepražūčiau.


Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Šiandienos Mišių skaitiniuose minimi gyvybę gelbstintys įvykiai – karaliaus pagydymas iš mirtinos ligos ir Jėzus, užstojantis savo mokinius, kurie būdami alkani valgo varpų grūdus.

Rašto aiškintojai ir fariziejai duoda pastabą ne dėl to, kad mokiniai valgo grūdus, bet dėl to, kad toji diena yra šabas, šventa diena, kai nedirbama. Jėzus mėgina jiems parodyti, kad būtinybei įstatymas negalioja. Mokiniai taip elgiasi ne siekdami pasipelnyti ar pan., tačiau iš alkio. Ne vien fariziejai papuola į šias pinkles, mums irgi gali taip nutikti, kai imamės teisti kitų veiksmus. Poelgis išoriškai žvelgiant gali atrodyti neteisingas, bet Dievo akyse gali būti visai kitaip. Todėl neskubėkime teisti kitų, ir jeigu jau mums tenka tai daryti, melskimės, kad pajėgtume žvelgti į situaciją Dievo, kuris visa pažįsta, akimis, su Jo atjauta ir meile. Paklausykime Jėzaus patarimo ir mėginkime suvokti, ką reiškia Dievo ištarmė: „Noriu pasigailėjimo, ne aukos.“ Koks didis Dievo gailestingumas mums visiems. Jis visuomet pasirengęs atleisti, kai klystame – ar mes taip elgiamės su savo draugais, kaimynais, artimais žmonėmis? Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė sako, jog Dievui patinka matyti, kad aš myliu savąjį mažumą ir varganumą, tai aklas pasitikėjimas Jo gailestingumu. Tai mano vienintelis lobis.

Melskimės vieni už kitus kiekvieną dieną, idant pajėgtume priimti kitą, kai klysta ar mus kažkuo erzina, panardinkime visa tai dieviškojo gailestingumo ir meilės vandenyne.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai