Erika Petunovienė „Viskas vyksta ratu“ (akrilas, drobė, 2017 m., 70 x 70 cm, fragmentas). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Iki gruodžio 20 dienos viešbutyje ir konferencijų centre „Karolina“ vyksta Erikos Petunovienės (Aytės) tapybos paroda „Impress/Express“.

Tai pirmoji personalinė autorės paroda, kurioje pristatoma pastarųjų dvejų metų dailininkės kūryba. Per tris aukštus nusidriekusi ir įvairius užkaborius atgaivinusi Erikos paveikslų kolekcija leidžia artimai susipažinti su šios išskirtinės autorės braižu ir vidiniu pasauliu.

Parodos atidarymas. Parodos kuratorė galerininkė Vilma Jankienė ir tapytoja Erika Petunovienė. E. Petunovienės asmeninio archyvo nuotrauka.

Laimės ingredientas

Erika Petunovienė vaikystėje neatsitraukdavo nuo pieštukų. Ji yra baigusi Lietuvos edukologijos universiteto dailės ir technologijų magistro studijas. Tačiau Erika Petunovienė – santykinai naujas vardas, veidas ir paveikslas Lietuvos dailės lauke. Po studijų autorė jautė, kad yra įpareigota laikytis taisyklių, kūryboje nesijautė savimi, ieškojo, eksperimentavo. Po septynerių–aštuonerių metų pertraukos Erika sugrįžo prie teptukų ir suvokė, kad tapyba – jos pašaukimas, tikroji palaima, paskutinis slaptas laimės ingredientas. Ir ne bet kokia, bet laisva, nuo taisyklių, kanonų ir madų diktato nepriklausoma tapyba.

Nors tradicijos autorei yra viena neginčytinų vertybių, ji nusprendė leisti sau būti savimi. Su naujaisiais darbais ėmė gana aktyviai dalyvauti grupinėse parodose, konkursuose, projektuose Lietuvoje ir užsienio šalyse (Austrijoje, Anglijoje, Australijoje, Vokietijoje). Bet ryškiausias dvejų metų leidimo sau klausytis vidinio balso ir leidimo sielos muzikai vesti teptuką per drobę rezultatas – ši paroda. Erikos kūryba savita, netikėta, unikali. Su šia tapyba reikia susibendrauti. Bet susibendravus nebesinori nuo jos atsitraukti. Rodos, tos pačios lengvai šokiravusios savo florescencu spalvos ir gąsdinę kontrastingi jų deriniai staiga pasirodo visiškai naujoje šviesoje. Apžavi, pakeri, įtikina. Erikos tapyba – tikra emocijų bomba, suveikianti vos išdrįsus stabtelėti, priimti, pajausti.

Erika Petunovienė „Sutik mane saulei kylant“ (akrilas, drobė, 2018 m., 120 x 90 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Stebuklas“ (akrilas, drobė, 2018 m., 120 x 90 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Art pixels. I see you“ (akrilas, drobė, 2018 m., 90 x 90 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Kertinės vertybės

Aytė vienu metu yra ir senamadiška, ir šiuolaikiška. Gerosiomis prasmėmis. Jos vizualinė kalba iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti rėksminga kaip šiuolaikinės reklamos, triukšminga kaip informacijos srautas, cheminė, dirbtinė, plastmasinė. Bet visa tai perdirbta, perdaryta, pakleista iš pamatų. Šį sintetinį realybės sluoksnį Erika panaudoja savo gilioms, tyroms kertinėms vertybėms įkūnyti. Iš plastikinio pasaulio nesityčiojama, jis neironizuojamas, nesmerkiamas. Kalbama plastmasine palete organiškai, tik apie kitką. Kaip nepaprastai taikliai pastebėjo pati autorė, ji koncentruojasi ne į problemą, bet į jos sprendimo būdą.

O sprendimo būdas skamba paprastai – mylėti. Save, savo artimą, draugą, pažįstamą ir nepažįstamą. Gerbti, skirti laiko, apsikabinti, stengtis suprasti ir būti suprastu, t. y. atvirauti. Gal ir skamba banaliai, bet teisingai, viltingai, dvasingai ir... prasmingai. O tai, kas prasminga, nėra ir negali būti banalu. Ieškoti gėrio ir jį skleisti prasminga ir nebanalu. Būtent su tokia autore ir būtent su tokia kūryba ir susipažįstame. Jos pasaulėžiūrą puikiai perteikia ir patys paveikslai – abstrakcijų spalvų ir formų kalba, abstraktybėse paslėptos raktinių konkretybių detalės, figūratyvas.

Erika Petunovienė „Chopin - Nocturne Op. 9. No. 2“ (akrilas, drobė, 2018 m., 120 x 100 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Patunovienė „Mylėti, saugoti, branginti, puoselėti“ (akrilas, mišri technika, drobė, 2018 m., 100 x 80 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Vandens lelijos“ (akrilas, drobė, 2018 m., 110 x 80 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Sąlyčių taškai

Bet, jei dar lieka abejonių, ar tikrai paveikslų temos gali būti tokios mielos, bendražmogiškos ir švelnios, abejones išsklaido paveikslų pavadinimai. Kertiniai Aytės kūrybiniai principai, kaip pastebi parodos kuratorė galerininkė Vilma Jankienė, yra impresija ir ekspresija, taip pat – netikėta drąsa, kuri yra dvilypė. Pirma – dailininkė drąsiai neria į spalvas iki neoninių skambesių, antra – atveria drąsą žiūrovo akyse, priverčia žiūrinčiuosius viskuo patikėti.

Pati autorė impresijos ir ekspresijos sąvokų duetą aiškina per įkvėpimo ir iškvėpimo paralelę. Erikos paveiksluose esama išorinio pasaulio. Bet tik to, kuris yra tapęs neatskiriama jos dalimi ir srauniais dažų upeliais veržiasi užkrėsti teigiamomis emocijomis ir kitus. Erika semiasi iš aplinkos gėrį, džiaugsmą ir ekspresyviai siunčia jį žiūrovui.

Neoninių dažų beždžionėlė įvaizdina genčių ritualinį šauksmą. Paveiksle „Stebuklas“ žaidžiama optiniais efektais. Baltos snaigės, jų rūko sluoksnis atveria kosmoso reginį. Erika domisi įvairiomis praeities, dabarties ir, matyt, ateities kultūromis. Ji skaito filosofines, saviugdos knygas, literatūrą apie meną, nagrinėja Bibliją, renka informaciją apie ženklus, simbolius ir neatmeta tekstų apie vadybą, ekonomiką.

Ši autorė yra nepasotinimai smalsi. Skirtingų sričių žinios persikloja, iš dalies prieštaraudamos viena kitai, bet neretai atrasdamos sąlyčio taškus. Todėl Erikos kūryba ir įvairiapusiška, ir vientisa, sujungta to, ką atrenka patys pamatiniai vertybiniai polinkiai. Štai kosmosas, mokslo simbolis, pasipuošia žuvies – tikėjimo – simboliu.

Erika Petunovienė „Tikslas. Mano burės – visas dangus“ (akrilas, mišri technika, drobė, 2018 m., 90 x 80 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „tninKING of you“ (akrilas, drobė, 2018 m., 100 x 80 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „LT DNR“ (akrilas, drobė, 2018 m., 150 x 100 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Vaisingi eksperimentai

Erika eksperimentuoja ne tik su žinių šaltiniais, bet ir su tapymo technikomis. Ji yra įvaldžiusi Lietuvoje dar mažai žinomą ar bent mažai prigijusią fluidart arba flow arts (žargonu dirty cup) techniką. Šis metodas sukuria įdomų žvynelių paviršių. Kibirkščiuoja vasara, plaukioja aukso žuvys, vienas į kitą lekia dviejų žmonių meilės energijos kamuoliai, pro tvinpyksiškas užuolaidas skverbiasi žvaigždėtas dangus. Erika nevengia blizgaus, auksinio ar sidabrinio dažo. Būtent šiai parodai ji išskleidė bronzinius dažus. Blizgūs paviršiai dar sykį akcentuoja Erikos tapybos dinamiškumą. Tas pats paveikslas dėl blizgaus paviršiaus įgyja visai kitokių atspalvių dienos, lempos šviesoje ir dar naujai atsiskleidžia prietemoje.

Autorė yra net ir sukūrusi kelis paveikslus gilioje prietemoje, tamsoje spingsint tik kompiuterio ekranui. Trys paveikslai yra nutapyti rankomis, pirštais, skambant klasikinei muzikai, panirus į melodijos garsus. Vienas jų – Claude'o Debusy mėnulio šviesos miražai, per akliną tamsą besibraunantys spinduliai, šilumos lašai. Autorė labai žavisi Vincento van Gogho kūryba. Žiūrovą hipnotizuoja filmo „Jūsų Vincentas“ įkvėptas sūkurių sapnas. Tapytoja panaudoja ir statybines medžiagas. Dekoratyvus, tiesiog skanus akyse ir, rodos, burnoje tirpstantis yra jos statybiniu kremu suteptas paveikslas, raginantis „Mylėti, saugoti, brandinti, puoselėti“.

Erika Petunovienė „Paslaptis“ (akrilas, drobė, 2017 m., 90 x 60 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Rytas. Gėlės. Vaza“ (akrilas, drobė, 2018 m., 90 x 60 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Ramybė“ (akrilas, drobė, 2018 m., 130 x 70 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Paveikslų įvairovė

Autorė mėgsta pasitelkti ir tekstą. Tekstas panaudotas jos abstrakčiose akis ryjančiose lūpose, šnabždančiose „Apie meilę“. Žodžių žaismas pasitelktas ir jos grafičių stilistika beveik viena linija išpieštame dviejų porų portrete „thinKING of you“. Bet visi Erikos kūriniai kitokie, išjausti, tikri, turintys individualius charakterius, unikalias atsiradimo istorijas.

Štai menas kaip sąvoka, reiškinys, gyvenimo būdas perteikiamas kantrybę išbandančiais taškeliais. Visata žaižaruoja žvaigždžių dulkėmis. Išminamas gamtos įkvėptas ramybės takas, sodeliais išpinama žiema. Bunda, atgimsta lapija. Išgaunamas marmuro paviršius. Siaučia stichijų kaspinai. Kantriai išaudžiamas paslapties kilimas. Saulėtekis apsirengia geometrinių formų drabužiu. Kavos puodelių atspaudai ir rytų kartu prisiminimai. Visatos jūroje plaukioja medūzos. Lyg spiečius dūzgia visatos klegesys.

Nežinomais hieroglifais pripažįstamas džiaugsmas būti šalia, džiazuoja bučiniai. Pilnatvės saulė primena harmoningą cikliškumo principą. Iš abstrakcijų gelminio sluoksnio išryškėja atpažįstami siluetai: spalvingas embrionas, dobilų lelijos, dangaus panorama, spiralinis pasaulio susikūrimas, kometa, besivejanti laumžirgį, geltono džiaugsmo kalnai, kelionių maršrutai ir visas pasaulio žemėlapis.

Kituose paveiksluose dar ryškiau balansuojama ant figūratyvo ir abstrakcijos ribų. Virš dykumos siurrealiai skrieja DNR pynė. Nakties vaivorykštėse skendi senamiesčio peizažas. Iš gėlių puokštės raitosi regimos aromato gijos. Plaukia debesų laivas. Švariomis formomis perteikiamas natiurmortas. Kitur išnyra paslaptingų, drąsių ir išmintingų moterų veidai.

Erika Petunovienė „Bučiniai II“ (akrilas, drobė, 2017 m., 100 x 70 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.

Nepaisant visos šios vizualinės įvairovės, autorė savo kūryboje išlieka vientisa. Jos braižas ryškus, savitas, lengvai atpažįstamas, nes į paveikslus autorė įdeda didelę dalį savęs. Jos kūryba humanistinė, švelni ir audringa, nešanti ir dalijanti gėrį ir grožį.

Erika Petunovienė „Žvaigždėtas dangus“ (akrilas, drobė, 2017 m., 50 x 40 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Meilės energija“ (akrilas, drobė, 2017 m., 90 x 70 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.
Erika Petunovienė „Šalia tavęs“ (akrilas, drobė, 2017 m., 60 x 80 cm). Austėjos Mikuckytės-Mateikienės nuotrauka.