Vlad Sargu/Unsplash.com nuotr.

Senėjimas yra vadinamas visos Europos problema, kuri, žinoma, neaplenkia ir Lietuvos.

Viena vertus, toks pasakymas teisingas – senstanti valstybė yra galvos skausmas pensijas skirstančioms institucijoms. Kita vertus, senėjimas neturėtų tapti (nors dažnai tampa) socialine problema. Senstantys asmenys jaučiasi atstumti, atskirti nuo visuomenės – juos retai matome kultūriniuose renginiuose ar kitoje plačiajai visuomenei atviroje veikloje. Nors valstybės lygiu pakeisti pensijų sistemą ir skatinti įtrauktumą skiriant daugiau lėšų yra sudėtinga, galime atsigręžti į tai, ką visuomenė galėtų padaryti norėdama labiau įtraukti dažnai nuo įvairių veiklų atskirtus senjorus.

Dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažėjančio gimstamumo dauguma Europos valstybių sparčiai sensta. Tendencija aiški – Eurostato duomenimis, 2030-aisiais pasaulio mastu senyvo amžiaus žmonių skaičius padvigubės, lyginant su dabartine statistika. Ekonomikai tai bus sunkus uždavinys: du darbingo amžiaus žmonės turės „išlaikyti“ vieną jau išėjusį į pensiją. Tai gali paskatinti senjorams nepalankius sprendimus – darbingo amžiaus ilginimą, pensijų išmokų mažinimą ar mokestinių lengvatų atėmimą.

Vis dėlto, ekonomikos problemos nėra vienintelis galvos skausmas. Turbūt netgi svarbiau už ekonominę pagalbą yra atkreipti dėmesį į socialinės atskirties problematiką ir jos sprendimo būdus. Daugybė garbaus amžiaus žmonių jaučiasi vieniši, nesulaukiantys paramos ne tik iš artimųjų, bet atskirti nuo visuomenės, sutinkami nedraugiškai. Ne vienas senolis skundžiasi neigiamu visuomenės, ypač jaunimo, požiūriu į vyresnius žmones, kantrybės ir supratimo trūkumu bendraujant. Dažnai su pavydu žiūrima į iš užsienio valstybių atvykstančius turistus senjorus, galinčius sau leisti lankytis kultūriniuose renginiuose.

Viena iš menko senjorų aktyvumo priežasčių yra finansinė našta – mažos pensijos neleidžia mėgautis mokamais renginiais ar leistis į tolimesnes išvykas viešuoju transportu. Taip pat prisideda ir sveikatos problemos, greitai atsirandantis nuovargis ar tiesiog nenoras pakeisti dienos rutiną. Nesigilinant tik į ekonominius ir sveikatos klausimus, svarbia problema galima įvardinti nepakankamą nemokamų renginių sklaidą bei senjorų motyvacijos trūkumą prisijungti prie atvirų, visai visuomenei skirtų iniciatyvų. Senjorai, ypač gyvenantys mažesnėse gyvenvietėse, vangiai jungiasi prie paskaitų bibliotekose, pamokų apie internetą ar kitų projektų.

Vienas iš būdų mažinti socialinę atskirtį yra būtent nemokamų renginių organizavimas, skiriant pakankamai dėmesio tinkamai jų sklaidai – pvz.: kvietimo dalyvauti spausdinimas vietinėje spaudoje, radijo stotyse, taip pat informacijos pasidalinimas internete, nes vis daugiau senjorų naudojasi socialiniais tinklais ar seka naujienas portaluose.

Pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių, todėl prie tokių iniciatyvų kūrimo kviečiame prisijungti kiekvieną norintį. Tai nebūtinai turi būti oficialaus renginio organizavimas – galima pakviesti kartu išgerti kavos ar nueiti į kiną, o gal tiesiog pasikalbėti su senyvu kaimynu; ir tai jau bus žingsnis draugiškesnės aplinkos link.

Gyvenančius Kaune norime pakviesti prisijungti prie nemokamų iniciatyvų: šiaurietiško ėjimo su lazdomis 26 d. 9:00-9:30 (daugiau informacijos: http://renginiai.kasvyksta.lt/57941/nemokamos-judek-sveikai-siaurietisko-ejimo-treniruotes ) bei po jo (9:30 – 11:00) vyksiantį pikniką, kuriame susitiksime su į Kauną atvykusiu jaunimu iš užsienio, dalyvaujančiu projekte „Community: Seniors involved“ (ang. Bendruomenė: senjorų įtraukimas) ir norinčiu geriau pažinti Lietuvos senjorų padėtį, džiaugsmus ir problemas. Tą pačią dieną laukiame ir norinčių pašokti ar pratęsti per pikniką užsimezgusius pokalbius: nuo 18 iki 19 val. vyks šokiai: http://www.kaunovsb.lt/renginiai/panemuneje-senejam-sveikai/485

Tai yra tik vienas iš galimų veiklų pavyzdžių – tikimės, kad jis padės paskatinti ir kitų iniciatyvų atsiradimą.

Asociacijos „Aktyvus jaunimas“ informacija