unsplash.com nuotrauka

Trys Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai įregistravo Švietimo įstatymo pataisas, siekiančias platesnio ugdymo valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose.

Anot pataisų teikėjų – seimūnų Lauryno Kasčiūno, Agnės Bilotaitės ir Audroniaus Ažubalio – tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą.

Kalba, kaip teigiama jų pranešime, yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį.

Pasak Seimo nario L. Kasčiūno, vienas išraiškingiausių faktų, atskleidžiančių nepakankamas valstybinės kalbos žinias – valstybinio lietuvių kalbos egzaminų rezultatai. Pernai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 89,5% lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,74% tautinių bendrijų kalbomis besimokiusiųjų moksleivių. Turint omenyje, jog valstybinio lietuvių kalbos egzamino įskaita yra privaloma norint įgyti vidurinį išsilavinimą bei stojant į pasirinktą universitetą, šis tautinių bendrijų ir lietuvių pasiekimų skirtumas daro neigiamą įtaką ir vėlesniems piliečių socioekonominiams rodikliams, studijų ir įsidarbinimo galimybėms.

Pagal šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymą mokiniai tautinių bendrijų mokyklose ugdomi dviem kalbomis – tautinės bendrijos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo ir pilietiškumo pagrindų pamokas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos temų būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės bendrijos ar mažumos kalba.

Pasak A. Ažubalio, siūlomos pataisos niekaip neriboja tarptautinėje erdvėje pripažintų tautinių bendrijų ir mažumų apsaugos principų, nes palieka visas galimybes tautinėms bendrijoms laisvai steigti mokyklas, jose mokyti gimtosios kalbos bei kultūros ir kitaip išlaikyti tautinį savitumą.

„Noriu paminėti ir svarbų aspektą, kad negalėjimas įstoti į kokybišką studijų programą Lietuvoje dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, dažnai lemia ir pasirinkimą studijuoti užsienyje. Lenkų tautinės bendrijos atveju – Lenkijoje, kurioje sudaromos lengvatinės sąlygos įstoti ir studijuoti lenkų kilmės ar lenkakalbiams kitų šalių piliečiams. Kitaip tariant, nesugebėjimas integruotis ir įstoti į kokybišką studijų programą šalyje, skatina jaunimo emigraciją iš Lietuvos“, – pataisų teikimo motyvus komentavo Audronius Ažubalis.

TS-LKD informacija