„Šis pastatas įdomus ne tik detalėmis, bet ir savo kertiniu sumanymu. Jis genialus“, – Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinį pastatą, esantį sostinės Gedimino prospekte, apibūdina architektas Tomas Grunskis.

Tęsiame videoreportažų ciklą „Nebylieji miesto dalyviai“ – tai žvilgsnis į skirtingų laikotarpių mūsų architektūros objektus per sociokultūrinę prizmę. Jeigu ši tylioji architektūra galėtų prabilti, ką ji mums apie mus pačius pasakytų?

1979 metų pastatas – pokario modernizmo pavyzdys, vizualiai aiškiai įkūnijantis penkis Le Corbusier modernizmo postulatus. Pirma – pastatas ant kolonų. Antra – naudojami stogai. Trečia – horizontaliai išreikštos langų juostos. Ketvirta – laisvas planas. Penkta – laisva fasado kompozicija.

Jo architektas – Justinas Šeibokas (1929–2015). Pasak T. Grunskio, šis pastatas, kaip ir daugelis kitų J. Šeiboko kūrinių, išsiskiria tuo, kad jame įgyvendinti neįmanomi, kitiems nepasiekiami sumanymai.

„Man šio pastato vieta ir santykis su aplinka parodo Šeiboko gilų mąstymą, kurio jis paprastai nedeklaruodavo“, – kalba T. Grunskis. Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas, anot architekto T. Grunskio, byloja apie Lietuvos visuomenės sovietmečiu prieštaringumą ir tam tikrų menininkų gebėjimą pasinaudoti valdžios elitų finansais įgyvendinant savo tikslus.

Jis pabrėžia, kad su architektūra susijusius žmones šis pastatas žavi, nes minimaliomis raiškos priemonėmis juo pasakoma kur kas daugiau.

Žiūrėkite ir kitus ciklo „Nebylieji miesto dalyviai“ vaizdo pasakojimus:

Apie KTU CHEMINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJĄ pasakoja Vaidas Petrulis
Apie „QUADRUM“ VERSLO CENTRĄ pasakoja Edgaras Neniškis
Apie KOMPOZITORIŲ NAMUS pasakoja Marija Drėmaitė
Apie RASŲ NAMUS pasakoja Rolandas Palekas ir Rytis Mikulionis

Skaityti ir kitus šių autorių tekstus: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas, Gailė Garnelytė.