Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra.

Nuotraukos autorius Arūnas Švelna/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

1926 m. rugsėjo 14 dieną į Panevėžio tikinčiuosius kreipėsi vyskupas Kazimieras Paltarokas, prašydamas kiekvieną pridėti bent po litą prie katedros statybų. Pats ganytojas paaukojo tūkstantį litų. Katedra tapti turėjo jau anksčiau pradėta statyti kankinio vyskupo Šv. Stanislovo bažnyčia pietvakarinėje miesto dalyje.

Architektas Romanas Steikūnas ir inžinierius Aleksandras Gordevičius pakeitė šventovės planą: paaukštintos sienos, sutvirtinti pamatai, radosi priestatai su kolonomis, požemiai, vidus ir išorė nutinkuota bei papuošta cementiniais ir gipsiniais ornamentas.

Katedros statyba 1929 m.

Naujai katedrai popiežius Pijus XI apaštališkąja Konstitucija „Lietuvių Tautai, po didžiojo karo, Dievui padedant, atgavus laisvę“ suteikė Kristaus Karaliaus titulą.
Katedrą pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis Vytauto Didžiojo metais, 1930-aisiais. Paprašytas vyskupo, Paltaroko jis sukūrė himną Kristui Karaliui, kuris buvo giedamas, į katedrą iškilmingai įnešant Švenčiausiąjį Sakramentą. Himno natų autorius prelatas Teodoras Brazys taip pat dalyvavo katedros pašventinimo iškilmėse.

Kauno arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas katedrą konsekravo 1933 metais. Šia proga menotyrininkas kunigas Kazimieras Jasėnas rašė: Ta įdomi šventykla turi ne tiktai sakralinės reikšmės, bet ir meno atžvilgiu labai brangintina. Tiek lietuviškų motyvų dar neparodė nė viena šventovė. [...] Todėl pravartu ją arčiau apžiūrėti.

1935-aisiais Kristaus Karaliaus katedros šventorius buvo apjuostas mūro ir metalo tvora. 1939 m. dailininkas Povilas Puzinas, padedamas tėvo ir sūnaus Čižauskų, dekoravo šventovės vidų. Simboliškai išreikštas žmogaus veržimąsis akštyn: sienų apačia tapyta tamsesnėmis spalvomis, kylant į viršų spalvos šviesėja, lubos – dangaus spalvos.

P. Puzinas ant drobės nutapė aštuonias dekoracijas Šventojo Rašto tema, kurios atsidūrė virš kiekvieno katedros lango. Kairėje – keturios sibilės, dešinėje – keturi pranašai. Tapyta pagal Siksto koplyčią puošiančias Mikelandželo freskas: pranašas Izaijas, Delfų Sibilė, Eritijos Sibilė, pranašas Ezechielis, Kumų Sibilė, pranašas Danielius, pranašas Jeremijas, Libijos Sibilė.

1935 m. gruodžio 29 d.

Kapitalinis katedros vidaus remontas atliktas 1975–1978 m., vadovaujant inžinieriui Povilui Andrijauskui. Katedros išorė buvo išdažyta 1988 m.

Minint Maironio metus ir 150-ąsias gimimo metines, 2012-aisiais, pašventintas poetui ir kunigai skirtas atminimo medalis, sukurtas Kęstučio Krasausko.

Po vyskupų J. Steponavičaus ir P. Maželio konsekracijos 1955 m.

Katedroje vyskupavo: Kazimieras Paltarokas, Julijonas Steponavičius, Romualdas Krikščiūnas, Juozas Preikšas, Jonas Kauneckas, Lionginas Virbalas, SJ. Šiuo metu ordinaro pareigas eina vyskupas Linas Vodopjanovas, OFM.

Vytauto Kandroto nuotrauka

Parengta pagal Panevėžio katedros informaciją

Nuotraukos iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros, Panevėžio kraštotyros muziejaus ir Panevėžio vyskupijos kurijos archyvų.