Vasario 16-osios g. 1 projekto pristatymo diskusija. Manto Repečkos nuotrauka

Šviesaus atminimo architektas Algimantas Nasvytis, kurio netekome prieš kelias dienas, paklaustas apie paveldo ir šiuolaikinės architektūros santykį, atsakė: „Geros architektūros kūrimo principas yra nesistumdyti alkūnėmis ir būti pagarbiam aplinkai.“ Apie tokios darnios aplinkos vystymą – atnaujintus Vasario 16-osios g. 1 projekto (vadinamojo Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios užstatymo) sprendinius, neseniai sukėlusius didelį visuomenės nepasitenkinimą, liepos 31 d. Vilniuje diskutavo architektai, menotyrininkai ir visuomenės atstovai. 

Pasak projekto autorių – architektų studijos „Archinova“ vadovo Antano Gvildžio ir „PLH Arkitekter A/S“ (Danija) vadovo Steeno Enrico Anderseno, – atsižvelgus į institucijų ir visuomenės pastabas, buvo padarytos kelios svarbios projekto korekcijos: sutrumpintas viešbučio su konferencijų centru pastatas, atsisakant 47 kambarių, sumažintas bendras pastatų plotas kone 1000 kv. metrų, atvertas didesnis Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvelgiamumas iš įvairių pusių. 

Vilniaus architektų regioninė taryba, liepos 12 d. parengusi savo išvadas, pakoreguotą projekto urbanistinį sprendinį pripažino tinkamu, tačiau tolesnius architektūrinės raiškos ir estetikos, keliančios abejonių dėl santykio su urbanistine aplinka, klausimus pasiūlė spręsti kartu su visuomene, pasitelkiant profesionalus. Nors Antanas Gvildys, vienas projekto autorių, teigia, kad „pavyko rasti jautrų urbanistinį sprendimą“, tačiau kai kurie diskusijoje dalyvavę architektai bei menotyrininkai laikosi kitokios nuomonės. Pasak Vilniaus miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, „architektūrinė kalba dar nėra tokio lygio, kad galėtume jai pritarti, ir šio projekto dar laukia gana ilgas diskusijų kelias“. 

Vasario 16-osios g.1 projekto pristatymo diskusija. Manto Repečkos nuotrauka

Apie kultūros pagrindą 

Gana keista, kad diskusijai, skirtai susitikti su visuomene, buvo pasirinktas pats vasaros atostogų įkarštis. Keista ir tai, jog atsakyti į visuomenės klausimus neatvyko Kultūros paveldo departamento atstovai, nors daugybė kritikos strėlių buvo paleista būtent į šios institucijos veiklą. Ekspertė Jūratė Markevičienė, tarptautinės organizacijos ICOMOS (tarptautinė nevyriausybinė organizacija, vienijanti kultūros paveldo apsaugos ir restauravimo specialistus) narė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė, remdamasi žymiausių pasaulio antropologų išvadomis, teigė, kad kiekvienos kultūros pagrindą sudaro per 90 procentų paveldo ir keli procentai inovacijų, kurias įneša kiekviena karta. Pasak menotyrininkės, šis santykis lemia kultūrų išlikimą. „Paveldas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais, jie yra būtini, saugant paveldą. Tą numato ir teisės aktai. Tyrimų duomenys turi būti teisingi, todėl tyrimus svarbu atlikti pirmiausia. Ligoninėje tyrimai mums taip pat atliekami prieš skiriant gydymą. Kol nebus atliekama tyrimų kokybės ekspertizė, tol bus chaosas“, – teigė J. Markevičienė. 

Ar tokie tyrimai buvo atlikti, parengiant Vasario 16-osios g.1 projekto sprendinius? Panašu, kad ne. Ir tai jau simptomiška. Meno istorikė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė apgailestavo, kad diskusijoje nedalyvavo organizatorių pakviesti Kultūros paveldo departamento atstovai, kurių rankose visi sprendiniai. Istorikė, savo laisvu metu surinkusi kartografinę medžiagą apie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, vienuolyną ir Šv. Jokūbo ligoninę, teigia, kad ir šiuo atveju nutiko tokia pat situacija, kaip ir vystant „Misionierių sodų“ projektą: neteisėtai padalintas didžiulis vientisas sklypas, prieš tai neatlikus istorinių tyrimų. „Tai buvo vienas sklypas, po Tado Kosciuškos sukilimo skirtas Šv. Jokūbo ligoninei. Dominikonų vienuolynui baigus egzistavimą liko tik bažnyčia su kapinaitėmis. Ligoninę prižiūrėjo vienuolės šaritės, kurioms vadovavo tokia ponia Miunhauzen. Gal dėl to šaltiniuose ir liko žinia apie vienuolyną, kai faktiškai jo jau ten nebebuvo. Tai buvo didžiulė vientisa teritorija, kurią reikėjo sutvarkyti, tačiau viso komplekso privatizavimo pradžioje buvo žiūrima kažkam naudingų dalykų – kaip padalyti šią teritoriją, o nežiūrėta esmės. Dėl to, kad šis darbas nepadarytas, dabar visi „murkdomės...“ – sakė dr. R. B. Vitkauskienė,  pasiūliusi sugrįžti į pradžią bei atlikti tyrimus. 

Pasak istorikės, šiuo metu viskas yra LR Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento rankose, tačiau šios institucijos yra „užblokavusios“ tokius istorinius tyrimus, jos nesirūpina pakoreguoti teisinius aktus, kurie labai aptakiai traktuojami. Pasak R. B. Vitkauskienės, pateiktos vizualizacijos aiškiai rodo, kad bus kuriama labai agresyvi tūrinė architektūra, nederanti prie Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Tuo tarpu pasaulis jau seniai išmoko derinti paveldą su šiuolaikine architektūra: Londone prie gotikinės XII a. Vestminsterio abatijos pristatytos šiuolaikinės laiptinės beveik nesimato.

Vasario 16-osios g.1 projekto pristatymo diskusija. Manto Repečkos nuotrauka

Apie abipusį dialogą 

„Moderniai visuomenei paveldas yra būtinas. Tik jam esant šalia mūsų galime tikėti savimi ir tęstinumu, būtinu kuriant šiuolaikinę valstybę. Verslas dažnai kalba apie teisėtus lūkesčius ir skaičiuoja nuostolius, tuo tarpu visuomenė, kuriai rūpi paveldo apsauga, savo teisėtus lūkesčius  įgyja jau gimdama. Tad reikėtų pradėti gerbti ir visuomenės lūkesčius“, – teigė diskusijoje dalyvavusi Lietuvos architektų rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė. Pasak D. Veličkaitės, investuotojų ir visuomenės atstovų jėgos nėra lygiavertės, dažnai, svarstant tokius projektus, visuomene manipuliuojama. Siekiant ekonominių, ekologinių, socialinių, kultūrinių interesų balanso yra būtinas pagarbus abipusis investuotojų ir visuomenės atstovų dialogas. 

Paklaustas, kodėl pasirinkta tokia disonuojanti architektūra, neatsižvelgianti į istorinį Vilnių, apie kurį XX a. pradžios fotografas Janas Bulhakas yra pasakęs, kad šis miestas pasižymi labai jautria gamtos ir architektūros darna, Aleksandras Gvildys, vienas projekto autorių, į klausimą atsakė klausimu: „Detalusis planas mums leidžia daryti tokią tūrinę kompoziciją, tačiau mes norime susitarti, ar statome pastatus pagal galiojančius dokumentus, ar priimame kitą sprendimą?“ 

Vasario 16-osios g. 1 projekto pristatymo diskusija. Manto Repečkos nuotrauka

Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė, teigė, kad, laikantis įstatymų, šios situacijos būtų buvę galima išvengti. Pasak istorikės, bažnyčios ir vienuolyno ansambliui iki šiol nėra nustatyta apsaugos zona nuo fizinio ir vizualinio poveikio – o ji privalo būti pagal įstatymą. Kaip antrą problemą ji įvardino 2006 m. į Kultūros vertybių registrą įtrauktas šio ansamblio vertingąsias savybes, prie kurių buvo pridėtas parašytas dokumentas, kuriame visa ši teritorija skirstoma į tris sklypus: Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio sklypą, Šv. Jokūbo ligoninės sklypą ir sklypą, esantį už istorinio paminklo ribų. Tuo tarpu, vadovaujantis kartografiniais žemėlapiais, šioje vietoje buvo vientisa teritorija. Pasak S. Smilingytės-Žeimienės, investuotojai sugebėjo 2017 m. pakeisti vertingąsias ansamblio savybes, kurios buvo priimtos 2005 m., taip pat pakeisti detalųjį planą. Šiuo metu prokuratūra atlieka tyrimą, ar nebuvo pažeidimo, atliekant tokius pakeitimus.

Tuo tarpu teisininkas Evaldas Klimas, atstovaujantis investuotojo „Lords LB Asset Management“ interesams, teiravosi, ar nebandoma pakeisti žaidimo taisyklių vykstant procesui. 

Šv. Jokūbo ligoninės projekto vizualizacija

Į tokį klausimą Architektų rūmų pirmininkė D. Veličkaitė irgi atsakė klausimu: „Tai kam tada tokia diskusija? Siekiant parodyti, kad visos specialistų pastangos neatitinka teisės? Teisėtumo ir teisingumo sąvokos nėra tapačios. Dokumentai gali būti parengti netinkamai. Teisėtumo įrankiu be teisingumo vadovavosi ir sovietų bei nacių režimas.“ 

Statybos dar neprasidėjo, leidimai neišduoti, o architektų bendruomenė, kurios žodis itin svarbus, labai abejoja dėl projekto pastatų kokybės, išdėstymo, aukštingumo. „Ši diskusija įvyko, namų darbus reikės atlikti, medžiaga turės būti papildyta istoriniais tyrimais, kurie šiek tiek gal pakeis ir sprendinius. Verta peržiūrėti ir detaliojo plano korektūrą, kuri nebuvo pristatyta, dėl to pasikeitė ir užstatymas. Tikiu, kad šioje vietoje gali atsirasti geras kompleksas, kuriame derės šiuolaikinė architektūra su paveldu“, – diskusijos pabaigą reziumavo Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.