Janka Kupala

Asociacija „Slinktys“, tęsdama projektą „Su knyga per literatūrnę Europą: pėdsakai Vilniuje“ ir pristatydama atskirų Europos šalių rašytojus, gyvenusius Vilniuje, artėjantį antradienį, rugpjūčio 7 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje kviečia artimiau pažinti kaimynų baltarusių literatūros klasikus. Tai – rašytojai Jakubas Kolasas, Janka Kupala, Natallia Arsenneva, Maksimas Tankas. Šis renginys, jau penktas iš minėto ciklo. Projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms. 

Dažnai taip jau susiklosto, kad labiau pažįstame tolimesnių mums šalių literatūras nei kaimynų. Ne išimtis ir baltarusių literatūra, kuri, beje, yra glaudžiai susijusi su Vilniumi, ypač tarpukario laikotarpiu, kai čia skleidėsi pirmieji naujosios baltarusių literatūros žiedai. Neatsitiktinai šiam vakarui pasirinkti keturi rašytojai, atstovaujantys vos ne tą pačiam laikotarpiui. Tačiau ne visų jų kūryboje yra tiesioginių užuominų apie Vilnių, Lietuvą, bet jų vieni pirmųjų kūrinių sukurti mūsų sostinėje arba čia jie išvydo dienos šviesą.

Janka Kupala (tikr. Ivan Lucevič) – naujosios baltarusių literatūros ir baltarusių literatūrinės kalbos vienas iš pradininkų. 1908–1909 m. dirbo baltarusių savaitraščio „Naša niva“ redakcijoje Vilniuje. Jau tada atkreipė į save dėmesį eilėraščiu „O kas tenai eina“, kuris virto neoficialiu baltarusių himnu. Vilniuje rašytojas, jau kaip „Naša niva“ redaktorius, gyveno ir 1913–1915 metais. Bendravo su lietuvių rašytojais. 1913 m. Vilniuje, „Rūtos“ draugijos patalpose, buvo pastatyta J. Kupalos komedija „Paulinka“.  

Vilniuje J. Kupalos parašyta nemažai ankstyvųjų eilėraščių, poemų ir kitų kūrinių. Ankstyvoji jo kūryba remiasi baltarusių tautosaka. Jisai laikomas baltarusių tautiniu poetu. Paliko apie 1000 eilėraščių, 19 poemų, 4 pjeses. 

Jakub Kolas

Jakubas Kolasas (tikr. Konstancin Mickievič) – vienas iš naujosios baltarusių literatūros pradininkų. Jo poezija ir proza, ypač ankstyvoji, laikoma klasikiniu baltarusių literatūros paveldu. Rašytojas, gimęs 1882 m. netoli Minsko, 1907–1908 metais gyveno Vilniuje, dirbo baltarusių savaitraštyje „Naša niva“. Jis buvo viena iš svarbiausių Vilniaus baltarusių kultūrinio gyvenimo figūrų. 1913–1915 m. dažnai atostogaudavo Pavilnyje, pas žmonos gimines. 

Vilniuje 1906 m. išspausdintas jo pirmasis eilėraštis, išleisti jo pirmieji eilėraščių rinkiniai bei apysaka. J. Kolasas bendravo su lietuvių rašytojais, o jo kūrybą į lietuvių kalbą versta nuo pat XX a. pradžios. 

Natallia Arsenova

Poetė Natallia Arsenneva, tolima rusų poeto M. Lermantovo giminaitė, Vilniuje praleido savo vaikystę ir jaunystę. Čia baigė baltarusių gimnaziją, studijavo universitete. Vilniuje 1927 metais išleistas ir pirmasis poetės eilių rinkinus „Pad sinim nebam“ („Po mėlynu dangumi“), užtikrinęs jai žymios poetės vardą baltarusių literatūroje. 1940 m. poetė areštuota ir ištremta į Kazachstaną, vėliau pasitraukė į Vokietiją, gyveno JAV. Baltarusijoje jos kūryba ilgai buvo draudžiama. 

N. Arsennevos poezijoje vyrauja nostalgija, gausu religinių ir mistinių motyvų. Lietuvių kalba kūrinių beveik nėra, keli buvo publikuoti tarpukario Vilniaus lietuvių spaudoje.

Bene vienas žymiausių ir daugiausia savo kūryboje Vilniui bei Lietuvai skyręs dėmesio – poetas Maksimas Tankas (tikr. Javgen Skurko). Nuo jaunystės įsitraukęs į pogrindinę revoliucinę veiklą, 1933–1934 m. buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau, iki pat sovietų okupacijos, Vilniuje ir gyvenęs. Čia jisai išleido pirmuosius savo poezijos rinkinius „Na etapach“(„Etapuose“), 1936 m., „Žuravinovy cvet“ („Spanguolių žydėjimas“), 1937 m., „Pod mačtaj“ („Po stiebu“), 1938 m. poemas. Nors sovietmečiu buvo oficiali Baltarusijos figūra (Baltarusijos TSR AT pimininkas, Rašytojų sąjungos pirmininkas, akademikas), bet ir to laikotarpio jo poezija turi meninę išliekamąją vertę. Gyvenimo pabaigoje (mirė 1995 m.) rašė apie stalinizmo nusikaltimus, Černobylio katastrofą, palaikė kovą už baltarusių kalbos teises.

M. Tanko kūryboje, ypač ankstyvojoje, yra ne vienas eilėraštis skirtas Vilniui bei Lietuvai, o dienoraščiuose „Kalendoriaus lapeliai“ – daug informacijos apie tarpukario Vilnių 1935–1939 m. Poetas draugavo su to laikotarpio Vilniaus lietuvių rašytojais Juozu Kėkštu, Juozu Karosu, Ona Miciūte, Albinu Žukausku. Ne vieną M. Tanko kūrinį jie yra išvertę į lietuvių kalbą.      

Renginyje, skirtame baltarusių rašytojams, dalyvaus aktoriai Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Eimantas Bareikis, skaitovė Vanda Martins, literatūrologė Alma Lapinskienė, Šalčininkų baltarusių kultūros centro ansamblis „Ranica“ (vad. Regina Dmuchovskaja).

Kitas projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje“ renginys – rugpjūčio 14 d., skirtas anglų rašytojui Gilbertui Keithui Chestertonui, kuris Vilniuje lankėsi 1927 m. ir šiuolaikiniam italų rašytojui Igoriui Argamantei, gimusiam Vilniuje.