EPA nuotrauka

Spalio 3–28 dienomis Romoje prasidės sinodas tema –„Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“. Italijos vyskupijų jaunimas ateinantį savaitgalį kviečia į Romą šiam renginiui pasiruošti. Skaičiuojama, kad rugpjūčio 11-12 dienomis į Romą atvyks kelios dešimtys, gal net iki 70 000 jaunimo atstovų.

Vienas iš svarbiausių piligrimystės punktų bus „Baltoji naktis“, kurios metu jaunimas galės naktį rinktis, bendrauti ir melstis tam tikslui skirtose vyskupijos šventovėse ir bažnyčiose zonoje tarp Vatikano ir Circo Massimo, arenos po atviru dangumi miesto centre, kuriame rengiami pagrindinai bendri jaunimo renginiai ir jų susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.

Šiaurinės Italijos Pjemonto ir Aostos jaunimas gavo ypatingą Turino arkivyskupo kvietimą diecezinėje piligrimystėje prieš kelionę į Romą apsilankyti Turine ir pasimelsti prie išimties tvarka katedroje vien regiono jaunimui išstatytos Kristaus kančios ikona vadinamos garsiosios Turino drobulės. Turino arkivyskupas Cesare Nosiglia priminė Jaunimo sinodo parengiamojo dokumento raginimą sekti jaunuolio, mylimojo Jėzaus mokinio pavyzdžiu. Šis jaunuolis tapatinamas su apaštalu ir evangelistu šv. Jonu. Jo gyvenimas ir liudijimas tampriai susijęs su tuo, ką Turino drobulė verčia apmąstyti kiekvieną asmenį, t.y. „Jėzaus kančios, mirties, palaidojimo ir prisikėlimo skleidžiamą didžiosios meilės slėpinį. Sekdamas „mylimojo mokinio“ pėdomis, jaunimas galės prie Turino drobulės apmąstyti stulbinančią ir staigmeningą to paties kelio, kuriuo, sekdamas Jėzų, ėjo šv. Jonas, sintezę.

Popiežius Pranciškus ir Turino drobulė  

Paskutinis viešas Turino drobulės išstatymas, tema „Didžioji meilė“, įvyko 2015 metais. Popiežius Pranciškus piligrimystėje į Turiną, be kita ko, kvietė prisiminti Motiną Mariją, guodžiančiai mylinčią visus savo vaikus, kuriuos Jėzus pavedė jai nuo kryžiaus, kai save paaukojo didžiausiuoju meilės gestu. „Turino drobulė yra šios meilės ikona. Ji ir šį kartą patraukė tiek daug žmonių į Turiną. Drobulė skatina pažvelgti į Jėzaus veidą ir į nukankintą jo kūną bei kartu pakelti žvilgsnį į kiekvieną kenčiantį ir neteisingai persekiojamą asmenį. Ji skatina žengti tuo pačiu Jėzaus padovanotos meilės keliu.“

Popiežius Benediktas XVI ir Turino drobulė  

Drobulės neeilinio išstatymo italų jaunimui rugpjūčio 10 dieną tema „Meilė, paliekanti ženklą“. Tuo norima priminti Turino drobulę, kaip „dokumentą“, parašytą su nukryžiavimo žaizdomis, kuriame tikintysis atpažįsta Jėzaus Kristaus meilės paliktą ženklą. Apie tai popiežius Benediktas XVI yra pasakęs, jog Turino drobulė yra „krauju parašyta ikona - nuplakto, erškėčiais vainikuoto, nukryžiuoto ir pervertos dešinės krūtinės ląstos krauju. Turino drobulėje įspaustas atvaizdas yra mirusiojo žmogaus atvaizdas, tačiau jame esantis kraujas pasakoja apie šio žmogaus gyvenimą. Kiekviena šio kraujo dėmė mums kalba apie meilę ir gyvybę“, – sakė anuomet, 2010 metais lankydamasis Turine, popiežius Benediktas XVI.

Popiežius Benediktas XVI Turino katedroje prie Drobulės.

EPA nuotrauka

Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona

„Ši drobulė yra Didžiojo šeštadienio slėpinio ikona. Mūsų laikais, ypač praėjusiame amžiuje, žmonija tapo ypač jautri Didžiojo šeštadienio slėpiniui. Didįjį šeštadienį Dievas buvo pasislėpęs. Dievo pasislėpimas yra svarbi dabartinio žmogaus dvasinės patirties dalis – tai egzistencinė, beveik nesąmoninga širdies tuštuma, kuri vis labiau ir labiau plečiasi. Po dviejų pasaulinių karų, po lagerių ir gulagų, po Hirosimos ir Nagasakio mūsų epocha vis labiau panaši į Didįjį šeštadienį. Šią dieną gaubiančios sutemos neleidžia nurimti visų pirma tiems žmonėms, kuriems rūpi gyvenimo prasmė. Ypač mes, tikintieji, privalome stoti akistaton su tomis sutemomis.

Tamsiausias tikėjimo slėpinys ir šviesiausias vilties ženklas

Čia, pasak popiežiaus, mums į pagalbą ateina Turino drobulė, kuri yra tarsi „fotografinis“ dokumentas, susidedantis iš „negatyvo“ ir „pozityvo“. Jis byloja apie patį tamsiausią mūsų tikėjimo slėpinį, kuris tuo pat metu yra pats šviesiausias beribės vilties ženklas. Didysis šeštadienis yra „niekieno žemė“ tarp mirties ir prisikėlimo. Į šią niekieno teritoriją įžengė Kristus, ir Turino drobulė mums kaip tik apie tai kalba. Ji kalba apie tą nepakartojamą žmonijos ir visatos istorijos laiko tarpą, kuriame Dievas Jėzus Kristus ne tik dalijosi su mumis mūsų žmogišku mirimu, bet taip pat ir buvimu mirusiais. Tai iš tiesų radikalus solidarumas.

Jėzus Kristus „nužengė į pragarus“

Tame laike už laiko ribų Jėzus Kristus „nužengė į pragarus“. Dievas, tapęs žmogumi, nužengė į tą radikalią ir absoliučią žmogaus vienatvę, į kurią nesugeba prasiskverbti nė vienas meilės spindulys, kur viešpatauja visiškas apleidimas ir kur nesigirdi nė vieno paguodos žodžio: „nužengė į pragarus“. Jėzus Kristus, nužengęs į tą mirties vienatvę ir iš jos išeidamas, atkėlė vartus ir mums, kad ir mes paskui Jį galėtume iš tos vienatvės išeiti. Štai kas atsitiko Didįjį šeštadienį! Mirties karalystėje suskambo Dievo balsas. Meilė prasiveržė iki pat gelmių. Nuo tos akimirkos, net ir absoliučioje mirties vienatvėje mes nebūsime vieni, nes Kristaus kančia yra žmogaus kančia. Passio Christi. Passio hominis.

Kraujo dėmės drobulėje kalba apie meilę ir gyvybę  

Kokiu būdu mums kalba ši Kristaus kančios drobulė? Jos kalba yra kraujo kalba, o kraujas yra gyvybė. Drobulė yra krauju parašyta ikona, ji parašyta nuplakto, erškėčiais vainikuoto, nukryžiuoto, pervertos dešinės krūtinės ląstos žmogaus krauju. Turino drobulėje įspaustas atvaizdas yra mirusiojo žmogaus atvaizdas, tačiau jame esantis kraujas pasakoja apie šio žmogaus gyvenimą. Kiekviena šio kraujo dėmė mums kalba apie meilę ir gyvybę, pasakė Turine 2005 metais popiežius Benediktas XVI.