Nuotraukos autorius Vygintas Skaraitis/BFL 
© Baltijos fotografijos linija

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. mirė 40 142 žmonės – 964 asmenimis mažiau nei 2016 metais.

Pernai, kaip ir daugelį metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc.
Mirusiųjų statistika

Šalyje 2017 m. mirė 19,3 tūkst. vyrų ir 20,9 tūkst. moterų. 

Dažniausia vyriškos lyties atstovų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (48,1 proc.), piktybiniai navikai (22,8 proc.) ir išorinės mirties priežastys (10,6 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (64,7 proc. iš visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 4 389 nuo piktybinių navikų mirusių vyrų – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (21,9 proc. iš visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų), priešinės liaukos piktybiniai navikai (12 proc.) ir skrandžio piktybiniai navikai (8,9 proc.). Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, kaip pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, 2017 m. nustatyta 3,6 karto dažniau nei tarp moterų.

Iš visų 2017 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 2 037 vyrų 56,7 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 29,2 proc. – nusižudė. Išorinės mirties priežastys buvo 2,6 karto dažnesnės tarp vyrų nei tarp moterų.

Dažniausia moteriškos lyties atstovų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (63,4 proc.), piktybiniai navikai (17,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,7 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (64,2 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (25,8 proc.).
Dažniausia mirties priežastis tarp 3 607 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (13,6 proc. iš visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų), kasos (7,7 proc.) ir trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (8,9 proc.). Iš visų 2017 m. dėl virškinimo sistemos ligų mirusių 956 moterų dažniausia mirties priežastis – įvairios opos, kepenų ligos. 

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusios 773 moterys dažniausiai mirė dėl nelaimingų atsitikimų (504 atvejai) ir savižudybių (153 atvejai). 

Pas paskutinius trejus metus stebimas 1–17 m. amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas (nuo 2014 m. sumažėjo 32,6 proc.). 2017 m. mirė 91 vaikas (65 berniukai ir 26 mergaitės). Šio amžiaus vaikai dažniausiai mirė dėl išorinių priežasčių (44 proc.), piktybinių navikų (17,6 proc.), nervų sistemos ligų (15,4 proc.) ir įgimtų formavimosi ydų (8,8 proc.).

2017 m. labai sumažėjo mirusių kūdikių (vaikų iki 1 m.) skaičius. Užregistruoti 85 mirę kūdikiai (54 mažiau nei 2016 m.), iš jų – 45 berniukai ir 40 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (34,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (32,9 proc.).

Apibendrinti 2017 metų mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2017“.