Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios kunigas Jurgis Kazlauskas. Rasos Baškienės nuotrauka

Pjūtis didelė, o darbininkų mažai“( Mt 9, 32–38). Šiuos Jėzaus žodžius savo gyvenimu ir kasdiene veikla liudija kunigas Jurgis Kazlauskas, keturių parapijų – Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo, Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo ir Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo – ganytojas. 

Miestų ir miestelių tuštėjimo metu tuštėja ir bažnyčios, kuriose į šventąsias Mišias netgi savaitgaliais susirenka tik 7–10 parapijiečių. Nors, pasak, kun. Jurgio Kazlausko, atrodytų, kad darbo tokiose tuščiose bažnyčiose lyg ir nedaug, jų lankymas ir administravimas užima labai daug laiko. Kiekvieną šeštadienį pradėdamas šventomis Mišiomis Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, po jų kun. Jurgis vyksta į Saldutiškį ir Kirdeikius. Kuktiškių bažnyčioje jam talkina ir šventąsias Mišias aukoja altarista Juozapas Čeberiokas. Sekmadieniai irgi švenčiami visose keturiose bažnyčiose. 

Kunigas Jurgis Kazlauskas. Aldonos Ulevicius nuotrauka

„Man patinka tvarkyti, suburti žmones darbui“, – sako kun. Jurgis, kuriam toks talentas padėjo atstatyti 2009 m. gruodžio 21-osios naktį sudegusią 200 metų senumo Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią. „Bažnyčia sudegė per pusvalandį, o atstatyti ją sugebėjome per 9 mėnesius. Jautėme didžiulį spaudimą iš Lietuvos žmonių, nes Labanore Švč. Mergelei Marijai meldžiamasi jau 500 metų – tai piligriminė vieta. Žmonės dovanojo medžio, aukojo pinigų – kasdien bažnyčios atstatymo sąskaitą papildydavo 7–10 tūkstančių litų. Labai sujaudino šimtametės močiutės Veronikos Taunytės dovana: ji padovanojo savo butą, už kurį pastatėme šoninius bažnyčios altorius. Žmonės dovanojo aukso, iš kurio išliejome votą. Kryžiaus kelio paveikslų restauravimui pinigus aukojo parapijiečių šeimos. Iš sudegusios bažnyčios vinių dailininkė Teresė Blažiūnienė su dukra Akvile sukūrė Kryžiaus kelio stotis. Mes labai mylime Mariją, nieko jai negailime, – šypsosi kunigas Jurgis. – Vaikystėje sapne regėjau Švč. Mergelę Mariją. Ji traukė mane į save. Tuomet nesupratau, kodėl ji mane traukė prie savęs. Vėliau tapau Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios kunigu ir teko atstatyti bažnyčią, kuri sudegė. Vėl sapnuoju Mariją, kuri sako: „Nebijok. Tau visko užteks. Atstatyk bažnyčią.“ 

Iš kun. Jurgio Kazlausko ekspozicijos. Aldonos Ulevicius nuotrauka

Atstatytai Labanoro bažnyčiai išsiuvinėjusi tris paveikslus menininkė Margarita Čepukienė kunigą Jurgį paragino prie Labanoro bažnyčios įkurti Šv. Jurgio muziejų. „Esi Jurgis, gali padaryti Lietuvai šventą darbą – surinkti visus šv. Jurgius į muziejų.“ 

Iš kunigo Jurgio Kazlausko ekspozicijos. Aldonos Ulevicius nuotrauka

Užsidegęs muziejaus kūrimo idėja, kun. Jurgis pradėjo rinkti eksponatus būsimam Šv. Jurgio muziejui: skulptūras, ikonas, medalius, paveikslus. Būsimą ekspoziciją papildė netgi koklio su šv. Jurgio atvaizdu kopija iš Lietuvos karaliaus Mindaugo laikų. Šv. Jurgis – karių, žemdirbių ir skautų patronas, nuo seno garbinamas Rytų ir Vakarų bažnyčiose. Jo kultą viduramžiais išplatino Kryžiaus karų dalyviai. Viduramžiais jį savo šventuoju globėju paskelbė Anglija, Venecija, Genuja, Portugalija, Katalonija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Šv. Jurgis yra daugelio tautų ir valstybių globėjas, taip pat antrasis Lietuvos globėjas po šv. Kazimiero. Istorinių žinių apie jį turime itin mažai: spėjama, kad jis buvo imperatoriaus Diokletiano gvardietis, III a. pradžioje Palestinoje nukankintas už tikėjimą. Su juo siejama legenda apie slibino, simbolizuojančio blogį, nugalėjimą, tad krikščioniškų šalių mene gausu medinių raito šv. Jurgio, smeigiančio ietį į slibiną, skulptūrų ir paveikslų. Šv. Jurgio ordinus turi Didžioji Britanija, Rusija, o dabartinis Sakartvelas iki šiol buvo vadinamas Jurgio vardu – Gruzija (Georgia). Šv. Jurgis puošia vėliavas, herbus, valstybinius apdovanojimus, monetas, medalius, jį minime balandžio 23 d. 

Kun. Jurgio Kazlausko kolekcijos eksponatas. Aldonos Ulevicius nuotrauka

Lietuvoje šis šventasis labai populiarus: nuo seno buvo tikima, kad jis rūpinasi lauke ganomais gyvuliais, tad per Jurgines banda būdavo pirmą kartą išgenama laukan. Šv. Jurgio prašydavo atrakinti žemę, laistant rasa žolę, taip pat globoti gyvulius. 

„Noriu paskelbti žinią dailininkų bendruomenei, kad jie tapytų šv. Jurgį ir dovanotų Labanoro bažnyčiai. Šis muziejus nebus pabaigtas, jis bus gyvas, nuolat pildomas, turės tąsą“, – sako kun. Jurgis Kazlauskas. Šv. Jurgio muziejus bus atidarytas š. m. rugsėjo mėnesį per tradicinius Švč. Mergelės Marijos atlaidus Labanoro bažnyčioje.