Pas Jėzų atėjo fariziejai. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ 
    Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių „sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį“ ir pasakė: „Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Vadinasi, jau yra nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“. 
    Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“ 
    Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną, jei ne ištvirkavimo atveju, ir veda kitą, svetimauja“. 
    Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“. 
    Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Nes yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. 
    Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.

Ez 16, 1–15. 60. 63: Tavo grožis buvo tobulas dėl mano papuošalų, kuriuos tau uždėjau: tu tapai kekše

   arba Ez 16, 59–63:  Aš atsiminsiu sandorą su tavimi tavo jaunystės dienomis

Iz 12, 2–3. 4bcd. 5–6. P.: Tavo pyktis, Viešpatie, praėjo – mane tu paguodei.


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Brilius

Evangelijoje skaitomos Jėzaus mintys paliečia daugiau nei vien šeimą, jos kalba apie visą žmogaus gyvenimą. Fariziejams paklausus apie skyrybas, Jėzus prabyla apie tai, kaip buvo „iš pradžių“, tai yra, kaip yra sukurtas pats žmogus. O sukurtas jis taip, kad „vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos“. Santuoka yra daugiau nei saugaus ir švelnaus meilės prieglobsčio vieta, tokia vieta yra tėvo ir motinos namai. Santuokoje žmonės susijungia ne vien tam, kad patirtų meilės džiaugsmą: jie ten dalijasi savo gyvenimu ir vienas kitam save paaukoja. Taigi, „nuo pradžių“ yra Dievo nustatyta taip, kad žmogus, patyręs ir išmokęs meilės tėvų namuose, iš jų išeina, kad savo meilę atiduotų kitam ir kitiems, dažniausiai savo šeimoje, pakviesdamas į gyvenimą ir auklėdamas vaikus, kad per kartas būtų perduodama nesavanaudiška, pasiaukojanti meilė. Tačiau nebūtinai vien šeimoje išpildomas savo gyvenimo padovanojimas meile.

Jėzus kalba apie eunuchus – žmones, kurie valdovų būdavo sužalojami, kad netiktų šeimai, o tarnautų vien tik jiems. Kai kurie gimimo arba gyvenimo būna panašiai sužaloti, tačiau Viešpats kalba ir apie tuos, kurie savo valia atsisako šeimos gyvenimo, kad galėtų pasišvęsti Dievo karalystei.

Katalikų Bažnyčioje tai įvyksta per dvasininkų celibatą arba vienuolinius įžadus. Atkreipkime dėmesį, kad žmogaus pasišventimą šeimai Jėzus ne supriešina skaistumo įžadams, o tik parodo, kad yra įvairių pasišventimo kelių. Tačiau „nuo pradžių“ Kūrėjo yra taip nustatyta, kad žmogus turi subręsti, palikti saugią tėvų globą ir savo gyvenimą pašvęsti kitiems.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai