Unsplash.com nuotrauka

„Knygyne jis dirbo trejus su puse metų, ženklino knygas, lentynas papildydavo naujomis. Prieš kelis mėnesius jo paprašė išeiti… Greičiausiai padarė kokią klaidą…“ – sako mano pašnekovė, kurios 32 metų sūnui dar vaikystėje buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas, nesunki autizmo forma.

„Kūdikystėje buvo labai jautrus, verksmingas, vėliau nei kiti jo bendraamžiai pradėjo sėdėti. Kad jis kitoks, pastebėjau jam sulaukus dvejų metų. Ima ir išeina iš smėlio dėžės. Nuvedėme pas logopedę, ir ji, iškart pamačiusi jo skirtumą nuo kitų vaikų, rekomendavo susisiekti su vaikų psichiatru Dainiumi Pūru. Dainius Pūras padėjo labai daug, rekomendavo atiduoti į darželį su specialiąja grupe jautresniems vaikams. Sūnų globojo nuostabios auklėtojos, ten buvo ir daugiau tokių vaikų.“

Mokyklai ruoštis berniukui padėjo pedagogė, kuri domėjosi kitokiais vaikais. Mama pati jį išmokė skaityti ir skaičiuoti, surado privačią mokyklą. Metusi darbą, ji dirbo su sūnumi. Vaikui labai patiko istorija, geografija, itin gabus jis buvo skaičiuoti. Gal kiek prasčiau sekėsi raštas, nors gramatiką išmanė puikiai. Su bendraklasiais sutarė puikiai, jie vertino jį dėl savotiško humoro jausmo. Baigdamas mokyklą vaikinas išlaikė valstybinius lietuvių kalbos, geografijos, istorijos egzaminus.

Dirbdamas knygyne jis nėra praleidęs nė vienos darbo dienos, studijų metais – nė vienos paskaitos. Jis yra žodžio žmogus, labai punktualus, lojalus, pareigingas, labai noriai bendraujantis, tad darbo praradimas jam buvo didelis smūgis.

„Baigus mokyklą prasidėjo problemos. Jis norėjo mokytis istorijos, geografijos, bet tam nepakako balų. Tuomet baigė verslo teisės studijas, įgijo magistro laipsnį. Aš tik padėdavau kartais jam logiškai sudėlioti mintis rašto darbuose. Jis puikiai kalba angliškai, skaito, klausosi BBC“, – pasakoja pašnekovė.

Didžiausios problemos prasidėjo ieškant darbo: vaikinas nemokėjo savęs pagražinti susitikimuose su darbdaviais, buvo visiškas tabula rasa. Galiausiai tėvams per pažįstamus pavyko trims mėnesiams jį įdarbinti vienoje asociacijoje, kurioje teko atlikti paprastą techninį darbą – suvesti duomenis. Vėliau atsirado darbas knygyne. Deja, jį teko palikti prieš kelis mėnesius.

„Jis savanoriavo vieno instituto bibliotekoje ir buvo labai patenkintas. Jam labai patinka toks darbas, ir mes ieškome, gal kam reikėtų techninio darbuotojo kokiame nors fonde, bibliotekoje ar archyve. Dirbdamas knygyne jis nėra praleidęs nė vienos darbo dienos, studijų metais – nė vienos paskaitos. Jis yra žodžio žmogus, labai punktualus, lojalus, pareigingas, labai noriai bendraujantis, tad darbo praradimas jam buvo didelis smūgis“, – sako mama.

Vaikinas šiuo metu intensyviai ieškosi darbo, vaikšto į pokalbius, tačiau kol kas, deja, be rezultato. Tokia padėtis ne vienam pasirodytų labai sunki, o ypač ji slegia žmogų, turintį socialinio bendravimo sutrikimą.

„Dabar jis depresuoja, save kaltina, atsiranda didžiulis nevisavertiškumas“, – sako pašnekovė, kurios besiklausant man darosi labai nejauku ir keista, kad intelektualus, puikiai į visus Auksinio proto klausimus gebantis atsakyti vaikinas mūsų valstybėje lieka užribyje.

Klausiu, ar lankėsi Darbo biržoje. Pašnekovė numoja ranka – lankėsi, jokios naudos. Ar yra kokia nors asociacija, kurioje buriasi panašų sutrikimą turintys žmonės? „Asociacija? Nėra jokio tęstinumo. JAV, Anglijoje, Norvegijoje juos įdarbina, tačiau pas mus rūpinamasi tik vaikais. Internete suradau socialinę įdarbinimo agentūrą sopa.lt, padedančią sunkiai randantiems darbą: neįgaliesiems, pensininkams. Iškart paklausė, ar sūnus gauna paramą. Paprašė, kad jis parašytų raštą, bet iki šiol nesulaukėme jokio atsakymo“, – atsidūsta moteris. 

Susisiekusi su Vilniaus teritorinės darbo biržos direktore Inga Balnanosiene sužinau, kad su tam tikrą neįgalumą turinčiais žmonėmis bendrauja specialiai tam parengti vadybininkai.

„Jie turi nedaug klientų, dirba individualiai, nes šiems žmonėms svarbus artimas ryšys, išsamesnė konsultacija. Darbuotojai geba atpažinti autizmo sutrikimą, todėl jį turintiems žmonėms taikomas mentorystės metodas, psichologinė pagalba. Tokį žmogų galima palydėti į darbovietę, darbdavys informuojamas apie jo situaciją. Aspergerio sindromą turintys žmonės yra ypač gabūs, tad labai svarbu atsižvelgti į jų individualias savybes. Mes kalbamės su didelėmis įmonėmis, kurios geba integruoti žmogų į kolektyvą. Buvo keletas sėkmingų atvejų, žmonės dirba kompiuterių derintojais ir pan.“, – vilties suteikia I. Balnanosienė. Pasak jos, reikėtų pasigilinti, ar žmogus ir jo artimieji buvo atviri, bendraudami su darbuotojais, nes ne visuomet iš karto galima atpažinti atvejį, kuriam reikalinga individuali prieiga.

Apie autizmą

Apie autizmo sutrikimą dažnas Lietuvos vyresniosios kartos atstovas pirmą kartą sužinojo tik paskutiniame XX a. dešimtmetyje, pamatęs filmą „Lietaus žmogus” (rež. Barry Levinson, 1988). Autizmas, visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, pirmą kartą buvo apibrėžtas daktaro Kannerio 1943 metais. Autizmui būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jį turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo. Didžiulį stresą vaikui gali sukelti net mažiausia smulkmena, pakeičianti įprastą rutiną – kad ir sprendimas į mokyklą eiti kitu keliu. Austistai pasižymi regimąja atmintimi, jie puikiai sprendžia įvairias vaizdines užduotis.

Aspergerio sindromas buvo priskirtas prie autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimų. Jį turintys žmonės būna itin aukštų protinių gebėjimų, pasižymi genialumu: geba išspręsti sudėtingas matematikos lygtis, iš atminties braižyti žemėlapius, gvildenti kosmoso dėsnius, kurti fizikos teorijas.

Austrų daktaras Hansas Aspergeris, tirdamas paauglius, 1944 metais išskyrė sindromą, kuris buvo pavadintas jo vardu. Jis pastebėjo, kad kai kurie, nepaisant jų amžių atitinkančio intelekto (IQ) ir kalbos įgūdžių, negalėjo bendrauti socialiai ir emociškai, nesugebėdavo suprasti socialinių užuominų, tad dažnai būdavo terorizuojami ir erzinami.

Aspergerio sindromas buvo priskirtas prie autizmo spektro smegenų vystymosi pakitimų. Jį turintys žmonės būna itin aukštų protinių gebėjimų, pasižymi genialumu: geba išspręsti sudėtingas matematikos lygtis, iš atminties braižyti žemėlapius, gvildenti kosmoso dėsnius, kurti fizikos teorijas. Tačiau jiems sunku elgtis socialiai, jiems reikia to mokytis. Žymūs mokslininkai – tokie kaip reliatyvumo teorijos autorius Albertas Einsteinas bei kompiuterinės įrangos kompanijos „Apple“ įkūrėjas Steve'as Jobsas – turėjo Aspergerio sindromą. Jo bruožų teigia turinti ir neuromokslininkė Urtė Neniškytė, šiuo metu tirianti, kas sukelia smegenų pakitimus, lemiančius autizmo sutrikimą. Tikimasi, kad po 10–20 metų smegenų pakitimus bus galima įveikti.

Bet ar laimėsime, praradę originalų pasaulio matymą turinčius ir nestandartinius sprendimus priimančius žmones?

Kviečiame atsiliepti norinčius ir galinčius padėti susirasti darbą šio teksto herojui: redakcijos tel. 867345416 arba rasa@bernardinai.lt