Filosofė, mistikė Simone Weil (1909–1943 m.).

Prieš 75-erius metus mirė žymi prancūzų filosofė, mistikė Simone Weil. Tai sunkiai apibūdinama asmenybė. Vienus ji žavėjo savo negailestingais samprotavimas, būties intensyvumu, askeze, minčių ir gyvenimo darna, kitus šiurpino anoreksija, kraštutinumais, akivaizdžiais nenuoseklumais, manichėjizmu, kairiosiomis pažiūromis. Kas ji – šventoji, mistikė, komunistė, eretikė, anarchistė? Visi šie skirtingi apibūdinimai jai taikomi. Sutariama tik dėl vieno – jos talento arba genijaus. Savo idealu Simone Weil yra laikęs Alfonsas Nyka-Niliūnas. Czesławas Miłoszas ją vadino Prancūzijos dovana pasauliui, vertė jos kūrybą į lenkų kalbą, siekdamas atnaujinti religinę mintį Lenkijoje. Ja žavėjosi pomirtinis jos redaktorius Albert‘as Camus, drauge studijavusi Simone de Beauvoir. Emmanuelis Levinas laikė ją šventąja, poetas T. S. Eliotas vadino ją genialia, šv. popiežius Jonas Paulius II viešai citavo eilutes iš jos dvasinės autobiografijos. Daugiau apie S. Weil gyvenimą skaitykite čia.

Katalikų pasaulio leidinių dėka lietuvių kalba prieinami du filosofės kūriniai: „Sunkis ir malonė“ bei „Dievo laukimas“. Pastaruosius suprasti padeda neseniai į lietuvių kalba išversta biografija „Simone Weil: neįmanomybės drąsa“