„Liga paliečia visą šeimą“, – kalba vėžiu sergančios paauglės mama.

Dažnai sergančių vaikų motinų klausiama, iš kur jos semiasi stiprybės. „Mes žinome kaip mamos savo pareigą. Žinai, kad turi dėl ko gyventi. Padėti vaikui. Kitokio kelio nėra“, – mintimis dalinasi keturiolikmetės Andželikos mama.

Gyvenimas ligoninėje, anot Daivos, slegia vaikus. Jie nori ištrūkti, susitikti su kitais šeimos nariais, artimaisiais. „Jie yra stiprūs, to neparodo. Labiausiai stebina, kad onkologine liga sergantys vaikai suauga, – kalba Daiva. – Mamas tas palaiko. Kad nėra didelių ašarų, verkšlenimų, užsidarymų. Bet norisi, kad palaikytų ir tėveliai.“ Pastarieji dažnai lieka namie, ypač jei gyvena ne sostinėje. Pavyzdžiui, Andželikos tėvelis liūdi Palangoje. 

Šeimas, kaip liudija moteris, slegia ne tik išsiskyrimas, bet ir įtempta finansinė situacija. Su segančiais vaikais gyvenančios mamos dažnai nustoja dirbti. Reikia pirkti medikamentus, maistą, nes vaikams ligoninės valgis pabosta. „Galvoji, kaip galą su galu sudurti, nes tau rūpi ir darbas, ir namai“, – pasakoja ji.

„Vis tiek yra pozityvo. Vis tiek tikiesi, kad tas turi praeiti, kad įveiksime ligą“, – sako Daiva. Jos dukra jau planuoja, kaip rudenį eis į mokyklą. „Ji labai optimistė. Dabar sunkus etapas. Nuotaikos nėra pakilios. Sveikatos rodikliai sudėtingi, bet jos mintys šviesios. Laukia, kada galės išbėgti į kreipšinio aikštelę.“

Bernardinai.TV