4-erių mergaitės Bazilės, kurią buvo užklupęs vėžys, močiutė Nina pasakoja, kaip malda padėjo jos anūkei įveikti tai, ką gydytojai manė esant neįveikiama.

„Mano vienos maldų neužtenka“, – taip savo pasakojimą pradeda 4-erių mažylės Bazilės, kuriai netikėtai smogė vėžys, močiutė Nina. Ji prisimena, kaip kartą ją aplankė mintis paprašyti ir kitų gerų žmonių prisidėti prie maldų, viliantis, kad klastingoji liga atsitrauks. „Pradėjau visų prašyti, kad melstųsi – ir pažįstamų, ir nepažįstamų. Į vienuolynus rašiau, – videoreportaže sako Nina. – Man atėjo toks supratimas, kad prašyti melstis reikia prieš kiekvieną sudėtingesnį atvejį. Parašydavau žinutę visiems ir kartu intenciją, ko prašau melstis.“

Ir pamažu už mažylę Bazilę maldoje susibūrė ištisa komanda, meldėsi net kelių vienuolynų vienuoliai, kalba Nina ir prisipažįsta nejautusi nei baimės, nei gėdos, kai prašė žmonių melstis už mergaitės sveikatą. 

Kai po intensyvaus chemoterapijos kurso gydytojai pažvelgė į ligoniukės nuotrauką – auglio likučiai buvo išnykę, ir netgi buvo atidėta planuojama operacija. „Gydytojas atėjo su žodžiais, kad taip nebūna. Dukrai aš tada pasakiau, kad tiems, kurie tiki Dievą, taip ir būna“, – tikėjimo, maldos ir vilties tvirtybės stebuklu džiaugiasi Bazilės močiutė.