Lietuvos nacionalinės filharmonijos 78-ojo koncertų sezono įvaizdis.

Lietuvos nacionalinė filharmonija savo 78-ąjį koncertų sezoną pristatė pasirinkusi intriguojantį pasimatymo įvaizdį. Koncertų organizatoriai tikisi, kad naujojo sezono šūkis „Aklas pasimatymas su muzika“ pirmiausia patrauks rečiau čia užsukančius klausytojus. Kita vertus, aklų pasimatymų metafora ištikimiems Filharmonijos lankytojams turėtų priminti ilgą ir gražią draugystę, gimusią šioje vietoje, o gal nekantrautą susitikimą su bičiuliu ar net herojumi.

Susitikimų su muzika sezoną jau šį penktadienį, rugsėjo 14-ąją, pradės simfoninės muzikos vakaras, kuriame su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš svečias iš Italijos – violončelininkas Giovanni Sollima. Spaudos konferencijoje maestro M. Pitrėnas užsiminė, kad šis koncertas gali išties virsti aklu pasimatymu ir pažerti staigmenų, susijusių su solistu.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 78-ojo koncertų sezono pristatymo konferencijos dalyviai. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Filharmonijos kolektyvai – stipriausias stuburas

Šie metai nušviesti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Jie labai rezultatyvūs, sėkmingi ir vaisingi kūrybiniais pasiekimais, koncertų ir klausytojų skaičiumi. Tuo labai pasidžiaugė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. Ir jai į šių metų Filharmonijos penkių kolektyvų veiklą norėjosi pažvelgti iš paukščio skrydžio, nes, jos žodžiais, per užimtą tvarkaraštį nespėta įvertinti kiekvieną pasiektą aukštumą.

„Aukštumų šįmet buvo ir dar bus daug. Iš tiesų kai kurie renginiai ir gastrolių išvykos kelia malonų jausmą, kad pranokome patys save – pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Lietuvos kamerinio orkestro šimtmečio koncertai Varšuvoje, Berlyne, Paryžiuje, Beirute, neseniai Stokholme dalyvaujant ryškiausiems lietuvių jaunosios ir vidurinės kartos atlikėjams pelnė fantastiškas recenzijas“, – apie kūrybinius kolektyvų pakilimus kalbėjo R. Prusevičienė.

Filharmonijos kolektyvai, įsitikinusi jo vadovė – stipriausias stuburas, ant kurio veriamas naujasis sezonas. Todėl klausytojai ir išgirs daugiausia Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro bei Lietuvos kamerinio orkestro koncertų: „Lietuvos kamerinis orkestras šiais metais sugros dvylika didžiulių tarptautinių turų ir su Sergejumi Krylovu, ir su „Giunter Percussion“, ir su kviestiniais solistais. Jis apvažiavo turbūt visas Europos ir Artimųjų Rytų šalis.“

Taigi visi darbai atlikti iki šimtmečio šventės, pasidžiaugė Filharmonijos generalinė direktorė. Ji sakė esanti pamaloninta, kad Filharmonijos partneriai ne tik priima kolektyvus iš Lietuvos savo salėse, bet ir kartu veržiasi į Lietuvą.

„Šįmet kelis labai ryškius potėpius Filharmonijos sezonui suteiks Berlyno „Konzerthaus“ orkestro koncertas su slovakų dirigentu Juraj Valčuha ir latvių vargonininke, viena ryškiausių pasaulio vargonininkių Iveta Apkalna. Girdėsime baroko orkestrą „Concerto Copenhagen“ – tai Danijos dovana Lietuvai šimtmečio proga. Taip pat Pavijos miesto kamerinį orkestrą su violončelininku Enrico Dindo“, – keletą iš gausaus būrio užsienio žvaigždžių, kurios koncertuos Lietuvoje, išskyrė R. Prusevičienė.

Filharmonija yra tapusi talentų kalve arba ta vieta, į kurią talentai sugrįžta kasmet koncertuoti. Naujajame sezone tarp tokių labai mylimų ir gerbiamų atlikėjų paminėtina pianistė profesorė Mūza Rubackytė, kuri šiais metais buvo viena iš Lietuvos muzikos ambasadorių pasaulyje, pianistai Lukas Geniušas, Guoda Gedvilaitė, Golda Vainberg-Tatz, tenoras Edgaras Montvidas, kuris atvyks su Lietuvos kameriniu orkestru atlikti Benjamino Britteno kūrinį „Iliuminacijos“.

Mirga Gražinytė-Tyla, pasaulyje liaupsinama dirigentė, neseniai tapusi mama, sugrįš į savo kalvę – M. K. Čiurlionio menų mokyklos choro 70-mečio koncertą, prie kurio prisijungs ir jos ištikimi bendražygiai, jaunieji dirigentai Giedrė Šlekytė bei Martynas Stakionis.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 78-ojo koncertų sezono įvaizdis.

Kitąmet laukia rekonstrukcija

Nuo 2019 metų Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertai dėl planuojamos Didžiosios salės rekonstrukcijos vyks kiek chaotiškiau, ir tai jau bus tikras aklas pasimatymas su kai kuriais Filharmonijos kolektyvų klausytojais ir Lietuvoje, ir užsienyje.

„Vyksime į tokias vietas, erdves ir miestelius, kur dar nėra viešėjęs nei simfoninis, nei kamerinis orkestras, – planus, susijusius su daugiau gastrolių, atskleidė Filharmonijos generalinė direktorė. – Visas pagrindinis tvarkaraštis jau sudarytas, todėl nebijosime savo gražią Didžiąją salę uždaryti renovacijai sausio mėnesį.“

Klausytojų pamėgtoje Didžiojoje salėje bus modernizuojama vėdinimo sistema, žiūrovų kėdės, apšvietimo sistemos, atliekami kiti kosmetiniai patvarkymai. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras repetuos Mažojoje salėje, o koncertuos įvairiose kitose erdvėse: koncertų salėje „Compensa“, Valdovų rūmuose, bus daugiau saviraiškos Kauno filharmonijoje, Klaipėdos koncertų salėje.

Kadangi 2019-aisiais Vilniuje rekonstrukcijai uždaromos kelios kultūrai svarbios erdvės, laukia išties daug iššūkių, kur repetuoti ir koncertuoti. „Turėsime įgauti Skrajojančio olando jauseną – kur nusileisime, ten ir bus gerai“, – sakė Filharmonijos direktorė R. Prusevičienė.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Maestro M. Pitrėnas: nauji iššūkiai provokuoja žvelgti į ateitį

Pasak Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovo ir vyriausiojo dirigento Modesto Pitrėno, orkestro ir klausytojų laukia įspūdingas naujasis sezonas.

„Aš su orkestru pažįstamas jau daugiau kaip dešimt metų. Bijau, kad jau antras septynetas metų atėjo. Vadinasi, kas septynetą metų – nauja meilė, ta meilė užsitęsia, dabar jau – ir aklas pasimatymas santykiams pagyvinti, – šmaikštavo maestro. – Žiūriu į pusmetį, kuriame – keturiolika koncertų, labai gražių, kontrastingų, spalvingų ir tikrai įdomių, kuriuose ir aš pats norėčiau apsilankyti. Bet galvoje nejučia sukasi ir kitas pusmetis. Nauji iššūkiai provokuoja žvelgti į ateitį ir žiūrėti, kokia kryžkelė mūsų laukia.“

Kalbėdamas apie artėjančią koncertinę veiklą, maestro M. Pitrėnas sakė, kad pusmečio programos vientisai sugalvotos Lietuvos valstybingumo šimtmečio šviesoje, ir kiekviena jų turi savo solistus, kompozitorius, dirigentus lietuvius. „Vienintelė programa, kuri neturi solisto, dirigento ar kompozitoriaus lietuvio, yra skirta Latvijos valstybingumo šimtmečiui. Tai irgi yra labai simboliška, nes mūsiškė Vasario 16-oji Latvijoje švenčiama lapkričio 18-ąją. Kaip tik tą dieną, kai Latvija švęs savo šimtmetį, mes surengsime koncertą – specialiai jį nukėlėme į tą dieną, kad su broliais latviais koncertinėje aplinkoje būtume širdimi, protu ir atliktume jų tautinę muziką Filharmonijos salėje“, – sakė Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.

Šį sezoną svarbią sukaktį – savo veiklos penkiasdešimtmetį – švęs Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio. Į Filharmoniją su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru po trisdešimt vienų metų pertraukos grįžta maestro Gintaras Rinkevičius.

„Ne tik dalinsimės salėmis su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, bet ir su juo grosime toje pačioje „Compensoje“. Ir kūrybiniu personalu dalinsimės. Tai irgi bus įdomus daugiau ar mažiau aklas pasimatymas“, – teigė maestro M. Pitrėnas.

Anot jo, šiemet laukia ir porą ypatingų Euroradijo transliacijų (ir viena vaikams). Bus atlikta viena išskirtinė Euroradiją sudominusi programa – „Nebaigtoji simfonija“, kurioje skambės įdomiu sutapimu nebaigtos simfonijos: Algirdo Martinaičio, Franzo Schuberto, Gustavo Mahlerio.