Pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo: 
    „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė. 
    Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. 
    Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės. 
    Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise jų protėviai darė pranašams. 
    Bet vargas jums, turtuoliai, nes jūs jau atsiėmėte savo paguodą. 
    Vargas jums, kurie dabar sotūs, nes būsite alkani. 
    Vargas jums, kurie dabar juokiatės, nes jūs liūdėsite ir verksite. 
    Vargas jums, kai visi žmonės jus giria, nes ir jų protėviai lygiai taip gyrė netikrus pranašus“.

1 Kor 7, 25–31: Esi susietas su žmona? Neieškok skyrybų. Likai be žmonos? Neieškok žmonos

Ps 45, 11–12. 14–15. 16–17. P.: Pasiklausyki, dukrele, pažvelki čionai, atkreipk savo ausį. 


Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Abu šiandienos Mišių skaitiniai kalba apie gyvenimo vertybes ir kaip gyventi krikščioniškuoju pašaukimu.

Pirmasis skaitinys iš laiško Korintiečiams pateikia Pauliaus dėstymą apie santuoką ir mergeliškumą. Paulius atskleidžia, kad abu keliai veda į Dievą, esame laisvi pasirinkti viena ar kita. Esminis dalykas yra gyventi pagal krikščioniškas vertybes, kurios veda amžinybėn. Evangelijoje Jėzus tiksliau nurodo gyvenimo kelius. Iš pirmo žvilgsnio galėtume būti gundomi: kaip būt laimingam, jeigu esu vargšas? Tačiau Jėzus primena, kad laimingas yra tasai, kuris viliasi Dievu, kuris visa priima kaip Dievo dovaną. Tokie yra dvasios beturčiai. Taip pat alkstantieji, alkstantys teisumo, meilės ir taikos – jų giliausius troškimus pasotina vien Dievas. Liūdinčiųjų palaima, kurią reiktų suprasti ne vien pažodine prasme – prisiminkime karštas šv. Augustino ašaras, kai savo Išpažinimuose jis aimanuoja: „Vėlai pažinau tave, groži, vėlai pažinau tave. Tu buvai su manimi, bet aš su tavimi nebuvau.“ Jį įtraukė pasaulio dalykai, ir mums taip pat gali nutikti.

Kokios mano mintys per dieną, kur link jos krypsta – Dievop ar į save, naudą ir t. t. Jėzus taip pat sako, kad laimingi esame, kai mus persekioja – žmogiškai žvelgiant, tai nėra laimė. Tačiau savo akis nukreipę į Jėzų, sekdami kankinių ir šventųjų pavyzdžiais, galime džiaugtis Viešpaties artumu, nes Jis visada yra su mumis, tereikia vieno žvilgsnio, trumpos maldos.

Dėkokime Dievui už Jo artumą mums per visas dienas ir prašykime pagalbos, kai ištinka sunkumai, persekiojimai, užtarkime pabėgėlius ir kalinamus dėl tiesos – te Viešpats guodžia mus savo meile, gailestingumu ir pagalba.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai