Dalis „Sirenų“ komandos: Viktorija Ivanova, Vytautė Brazdylytė, Audra Žukaitytė. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Baigiantis pirmajam rudens mėnesiui ilguoju lietuviškų spektaklių savaitgaliu tradiciškai prasidės Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, šiemet užsitęsiantis net iki spalio pabaigos. Keturias dienas rugsėjo 27–30 d. truksiančioje lietuviškų spektaklių vitrinoje bus pristatyti įdomiausi 2017–2018 m. Lietuvos scenose sukurti spektakliai, kurių pasižiūrėti atvyks rekordinis skaičius festivalių ir teatrų atstovų, prodiuserių, teatro kritikų ir tyrinėtojų iš įvairių Europos bei pasaulio šalių – jų jau dabar užsiregistravę per šešiasdešimt.

Iškart po lietuviškos vitrinos spalio 1 d. startuos ir tarptautinė festivalio programa, o tarp spektaklių vyks nemokami „Sirenų“ klubo renginiai: ne tik tradiciniai susitikimai su spektaklių kūrėjais, bet ir festivalio 15-ajam jubiliejui skirta paroda, kūrybinės dirbtuvės moksleiviams, anarchistinis Godos Palekaitės performansas „Bakuninas“, pirmą kartą rugsėjo 1 d. pristatytas Venecijos architektūros bienalėje, taip pat kartu su multimedijų pasakojimų platforma „Nanook“ rengiama diskusija. Drauge su Lietuvos kultūros institutu organizuojamoje programoje numatomi atviri tinklaveikos renginiai ir neformalūs lietuvių menininkų susitikimai su festivalyje viešėsiančiais užsienio ekspertais.

Penkioliktasis festivalis taip pat pažymėtas skaudžios netekties ženklu – netekome vienos pagrindinių festivalio rengėjų, lietuviškosios programos kuratorės teatrologės Viktorijos Ivanovos, kuri festivalyje dirbo nuo 2012 metų. Viktorijos indėlis į „Sirenų“ festivalio programos plėtrą, viziją, tarptautinę komunikaciją ir kitas festivalio veiklos sritis yra be galo svarus.

„Šiumetinis „Sirenų“ šūkis „Emocijos iš arti“ tapo ir sukrečiamai pranašingas – pastaruosius mėnesius visa festivalio komanda išgyvena sunkų, skaudžiausių emocijų kupiną etapą. Viktorija ne tik koordinavo festivalio lietuviškąją programą – ji buvo vienas iš festivalio kertinių akmenų. Buvome sutarę, kad 2019 metais Viktorija perims festivalio meno vadovės vairą“, – apie likimo kitaip sudėliotą ateitį sako festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė.

Scena iš rež. Kirilo Glušajevo spektaklio „Terapijos“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Scena iš rež. Antano Obcarsko spektaklio „Voicekas“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Jaunas Lietuvos teatras iš arti

„Džiugu, kad ekspertų susidomėjimas Lietuvoje kuriamu teatru ne tik nemažėja, bet ir kasmet auga, – sako festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė. – Galima drąsiai teigti, kad „Sirenų“ rengiama Lietuvos teatro vitrina įtvirtino Vilnių tarptautiniuose rudens festivalių maršrutuose, kuriuos planuodami keletą mėnesių į priekį ekspertai manęs apie programoje pristatomus spektaklius pradeda teirautis jau vasaros pradžioje. Vis daugiau sulaukiu klausimų ne tik apie garsiausius Lietuvos teatro režisierius, kurių užsienyje pristatinėti nebereikia, bet ir apie jaunąją mūsų teatro sceną. Todėl labai džiugu, kad iš devynių programoje esančių spektaklių beveik pusė jų yra jaunų kūrėjų darbai.“

Tarp jaunų kūrėjų darbų, pristatomų šiųmetėje lietuviško teatro vitrinoje – Nacionaliniame Kauno dramos teatre Kamilės Gudmonaitės sukurtas spektaklis „Keturi“ pagal kultinio rusų rašytojo Viktoro Pelevino romano „Čiapajevas ir Pustota“ ištrauką ir vienas iš praeito sezono pabaigoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro Jaunųjų programoje pristatytų spektaklių – Georgo Büchnerio apsakymo tuo pat pavadinimu įkvėptas debiutinis Antano Obcarsko spektaklis „Voicekas“.

Juos abu ekspertai turės galimybę pamatyti rugsėjo 28 d. Į pagal Auksinį scenos kryžių šiais metais gavusią Birutės Kapustinskaitės pjesę Kirilo Glušajevo režisuotą spektaklį „Terapijos“ užsienio ekspertai rinksis rugsėjo 29 d.

Dokumentinio teatro ieškojimus Lietuvoje pristatys Manto Jančiausko LNDT scenoje režisuotas spektaklis „Dreamland“, kuriame vaidina ne profesionalūs aktoriai, o penki Lietuvoje gyvenantys imigrantai iš Artimųjų rytų, Turkijos, Afganistano, Rusijos.

Scena iš rež. Gintaro Varno spektaklio „Pagalvinis“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Scena iš rež. Oskaro Koršunovo spektaklio „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. Tomo Ivanausko nuotrauka

Užsienio ekspertus traukianti dinamiška scena

„Lietuviškos vitrinos programa sudaryta taip, kad atlieptų ir užsienio svečių, kurių šiemet atvyksta daugiau nei šešiasdešimt, poreikius“, – pasakoja Kristina Savickienė, sugrįžusi į festivalio komandą šią vasarą ir koordinuojanti komunikaciją su užsienio svečiais.

Pasako jos, daugiausia tai festivalių ir teatrų prodiuseriai iš Europos šalių ir Azijos, taip pat lietuviška scena besidomintys teatro kritikai (daugiausia jų sulaukiama iš kaimyninių šalių). Kai kurie jų domisi šiuolaikine nacionaline dramaturgija, kitiems aktualūs nauji mūsų garsiausių režisierių spektakliai, jaunieji kūrėjai ar su neprofesionaliais aktoriais kuriamas teatras. Dažniausiai svečiai komentuoja, kad jiems lietuviško teatro scena atrodo labai dinamiška, įvairiapusė ir įdomi, tad į „Sirenas“ važiuoja ne tik kritikai ir prodiuseriai, bet ir jauni kūrėjai – pasisemti idėjų ir užmegzti kontaktų.“

Užsienio svečiai, ieškantys naujų Lietuvos teatro grandų darbų, turės galimybę pamatyti net tris režisieriaus Oskaro Koršunovo darbus, iš kurių vienas – Lietuvos rusų dramos teatre pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę kuriamas „Rusiškas romanas“ – bus ir vienintelė šių metų programos premjera.

Tą pačią rugsėjo 27-ąją OKT Studijoje bus rodomas Eimanto Pakalkos vaidinamas „Pamišėlis“. O. Koršunovo kartu su buvusiais studentais kurtas spektaklis „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ pagal Martino Crimpo pjesę pradės rugsėjo 28 d. programą, o visuomenės ir tautos istoriją per vienos šeimos pasakojimą atskleidžiantis Árpádo Schillingo Valstybiniame jaunimo teatre sukurtas spektaklis „Autonomija“ užbaigs priešpaskutinę, rugsėjo 29 d., programos dieną.

Finalinis vitrinos akordas įvyks rugsėjo 30 d. Menų spaustuvėje, kur iš Kauno specialiai į „Sirenų“ lietuviškąją programą atvyks Kauno kamerinis teatras su Gintaro Varno režisuotu „Pagalviniu“ pagal garsaus airių dramaturgo Martino McDonagho pjesę.

Bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu į vitriną atvykstantiems ekspertams organizuojama plati programa, suteiksianti galimybę geriau pažinti Lietuvos teatro sceną.

„Džiaugiamės, kad partnerystę su „Sirenomis“ jau drąsiai galime vadinti tradicine. Šiemet festivalio lietuviškoje vitrinoje Lietuvos kultūros institutas dalyvauja net intensyviau nei paprastai. Pagal instituto Vizitų programą į „Sirenas“ atvyksta teatro profesionalų iš Italijos, Kinijos, Vokietijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Lenkijos. Taip pat šiemet pirmą kartą drauge su kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Agne Biliūnaite organizuojame Lietuvos ir Pietų Korėjos scenos menų kūrėjų mainų programą, pagal kurią į Lietuvą atvyks šeši korėjiečiai teatralai, o kiek vėliau į Seulą vyks lietuvių grupė.

Mūsų svečiai Lietuvoje ne tik susipažins su Lietuvos teatro scena ir jos kūrėjais „Sirenų“ programoje, bet ir pasakos apie Pietų Korėjos teatrą specialiai rengiamų susitikimų metu“, – pasakojo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. 

Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Vėlinės“. „Narodowy“ nuotrauka
Scena iš rež. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Vėlinės“. „Narodowy“ nuotrauka

Spalio pabaigoje – gurmaniška dovana iš Varšuvos

Festivalis šiemet tęsis iki spalio pabaigos – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre spalio 29, 30 d. bus parodytos Eimunto Nekrošiaus Varšuvoje pastatytos A. Mickevičiaus „Vėlinės“. Šio spektaklio parodymą šimtmečio proga festivalis organizuoja kartu su Adomo Mickevičiaus institutu, Lenkijos institutu Vilniuje, Varšuvos nacionaliniu teatru ir „Orlen Lietuva“.

Mėnesinis lenkų žurnalas „Teatr“ pripažino „Vėlines“ geriausiu 2015–2016 metų Lenkijos teatro sezono spektakliu, o įtakingiausio Lenkijos teatro žurnalo vyriausiasis redaktorius Jacekas Kopcińskis pranešė, kad lietuvių režisieriaus sukurtam spektakliui skiriamas Konrado Swinarskio apdovanojimas. E. Nekrošius yra vienintelis užsienietis, gavęs šį apdovanojimą.

Poetinė Adomo Mickevičiaus drama, interpretuojama E. Nekrošiaus, išsiskiria dvasingumu, apeigų galia, atsakomybės visuomenei, nacionaliniais, egzistenciniais bei asmenybės tragedijos aspektais. E. Nekrošiaus „Vėlinės“ – tai spektaklis apie tai, su kuo susiduria filosofija, menas, kultūra ir religija jau tūkstančius metų. Apie Dievo paieškas ir bėgantį laiką.