Jėzus bylojo savo mokiniams ir visai miniai: 
   „Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. 
   Kas užgauna tave per vieną skruostą, atsuk ir antrąjį; kas atima iš tavęs apsiaustą, negink ir palaidinės. 
   Duok kiekvienam, kuris prašo, duok ir nereikalauk atgal iš to, kuris tave paėmė. Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs jiems darykite. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai myli juos mylinčius. Jei darote gera tiems, kurie jums gera daro, tai koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai taip daro. Jei skolinate tik tiems, iš kurių tikitės atgausią, koks jūsų nuopelnas? Juk ir nusidėjėliai skolina nusidėjėliams, kad atgautų paskolą. 
   Bet jūs mylėkite savo priešus, darykite gera ir skolinkite, nieko nesitikėdami. Tuomet jūsų lauks didelis atlygis, ir jūs būsite Aukščiausiojo vaikai: juk jis maloningas netgi nedėkingiesiems ir piktiesiems. 
   Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite, ir nebūsite teisiami; nesmerkite, ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į glėbį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta“.

1 Kor 8, 1b–7. 11–13: Sužeisdami brolių silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui

Ps 139, 1–3. 13–14ab. 23–24. P.: Amžinybės kely, Viešpatie, būk man vadovas!


Evangelijos skaitinį komentuoja ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD

Klausydami šiandienos skaitinių išvystame, kokia svarbi mūsų gyvenime yra meilė ir tai, kad priklausome Dievui.

Tai, kad esame krikščionys, gali vesti mus į snobiškumą, tarsi būtume viršum kitų žmonių ir religijų. Korinto žmonės po įkrikščioninimo maišosi su kaimynais pagonimis ir veikiausiai dalyvauja jų šventėse, dalydamiesi maistu, kuris paaukotas stabams. Paulius išdėsto, kad tėra vienas Dievas, visų Tėvas ir vienas Viešpats Jėzus Kristus, per kurį visa yra. Jei žmogus myli Dievą, suvokia esąs Dievo mylimas, jis gyvena, kad patiktų Dievui mylėdamas Jį ir savo artimą.

Artimo meilė yra mūsų meilės Dievui matas. Svarbu yra ne kokia mėsa, ar kiti dalykai, bet meilė. Evangelijoje Jėzus išplečia nurodymus, kaip gyventi: ne vien savo draugus mylėdami, bet ir priešus, o tai yra veikiausiai pats sunkiausias dalykas, tai krikščionybės skiriamasis ženklas – meilė Dievui, meilė artimui ir tam, kuris mus žeidžia, idant laimėtume juos savo meile, melsdami už tuos, kurie nežino ką daro.

Atjauskime kaip mūsų dangiškasis Tėvas ir įvairiomis aplinkybėmis stabtelėkime, kad susitelktume maldai ir galėtume tiesoje pažvelgti į esamą situaciją, žvelgtume į kitą žmogų mylinčio Tėvo akimis, kuris kiekvieną mato ir supranta. Mes matome tik įžeidimą, prasižengimą, o mylintysis Tėvas regi visą vaizdą, tylią neregimą kančią to, kuris apkartęs, piktas, alkoholikas ar atsidūręs gyvenimo kelkraštyje.

Dievas yra dosnus, Jis nepralenkiamas dosnumu. Kasdienybėje žvelkime į Jėzų, gręžkimės į mūsų dangiškąjį Tėvą ir liudykime meilę bei atjautą kiekvienam, nieko neteisdami kaip moko Jėzus šiandienėje Evangelijos ištraukoje. Melskime malonės idant žvelgtume į įvykius mylinčio ir atjaučiančio dangiškojo Tėvo žvilgsniu.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai