Viktoras Orbanas

EPA nuotrauka

Rugsėjo 12 dieną Europos Parlamentas balsavimu pritarė septintame Europos Sąjungos sutarties straipsnyje numatytos procedūros taikymui Vengrijai. Ką tai reiškia? Kokios to priežastys ir galimos pasekmės? Į klausimus atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius GEDIMINAS VITKUS ir Seimo narys, tarptautinės politikos ekspertas LAURYNAS KASČIŪNAS.

Kokios pasekmės lauktų Vengrijos, jeigu jai būtų pritaikytas septintas Europos Sąjungos sutarties straipsnis?

Gediminas Vitkus: Straipsnis gali būti taikomas, jeigu „iškyla pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti antrame Europos Sąjungos sutarties straipsnyje nurodytas vertybes“. Kokios tos antrame straipsnyje nurodytos vertybės? Jas verta pakartoti: tai pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. Jeigu straipsnis būtų pritaikytas, tai reikštų, kad Vengrija nebeturėtų balso teisės priimant ES sprendimus, bet jai ir toliau liktų prievolė tuos sprendimus vykdyti ir jų laikytis. Iš esmės tai pati didžiausia sankcija, kurią Europos Sąjunga gali taikyti savo valstybei narei. Sankcijos būtų nutrauktos tik tada, kai „prasižengusi“ valstybė ištaisytų nustatytus pažeidimus.

Laurynas Kasčiūnas: Teisiškai septinto ES sutarties straipsnio pritaikymas Vengrijai suspenduotų šios šalies balsavimo teisę ES Taryboje. Tačiau, kad toks sprendimas būtų priimtas laukia ilgos procedūros. Politines pasekmes prognozuoti sunku – manau, Vengrija suras užtarėjų tarp ES valstybių, ir nebūtinai tokių, kurie pritaria tam, kas dedasi Vengrijoje. Daug valstybių, ypač senbuvių, yra prieš didesnį ES galių (net jau numatytų sutartyse) panaudojimą, todėl tikėtina, kad bus prieštaraujama tokio precedento įtvirtinimui.

Dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta pradėti šią procedūrą?

G. V.: Nėra vienos priežasties – jų visas kompleksas, pasireiškiantis per dabartinės Vengrijos valdančios partijos Fidesz ir jos kontroliuojamos vyriausybės vykdomą politiką, kuri pažeidinėja teismų nepriklausomumą, akademinę ir spaudos laisves, spaudžia opoziciją ir tautines mažumas, atsisako vykdyti ES sprendimus dėl pabėgėlių prieglobsčio naštos pasidalinimo ir t. t. Europos Parlamento sprendimas iš esmės remiasi Parlamento narės iš Nyderlandų Judith Sargentini pranešime išdėstytais argumentais.

L. K.: Vyko tyrimas, kurio metu nustatyti galimi ES teisės ir teisės viršenybės principo pažeidimai. Vengrijos premjero V. Orbano vyriausybė yra kaltinama dėl nepriklausomos žiniasklaidos suvaržymo, įstatymo viršenybės, teismų nepriklausomumo pažeidimų Vengrijoje. Kita vertus, neatmeskime ir to, kad spaudimas Vengrijai sustiprėjo ir dėl ideologinių priežasčių - procedūrą iniciavo Europos politinė kairė, kuri negali pakęsti Orbano akcentuojamų nacionalinės valstybės stiprinimo idėjų, jo migracijos politikos.

EP nariai balsuoja dėl Vengrijos.

EPA nuotrauka

Kaip vertinate Europos Parlamento sprendimą pritarti septinto ES sutarties straipsnio Vengrijai taikymui?

L. K.: Vertinu rezervuotai, kadangi tokios ES politikų intervencijos kelia neigiamas ES gyventojų, ne tik Vengrijoje, reakcijas. Svarbu pabrėžti, kad ES politikų požiūris į Vengriją yra šiek tiek iškreiptas (jokiu būdu nesakau, kad šalyje nėra problemų) tendencingos viešosios nuomonės apie „sienas statantį“, „autoritarą“ Orbaną. Galiausiai tokie veiksmai tik dar labiau įtvirtina V. Orbano pozicijas pačioje Vengrijoje, nes sudaromas įspūdis, kad Vengrija yra puolama ES biurokratų, kišamasi į jos vidaus reikalus.

G. V.: Tai yra vienos iš svarbiausių Europos institucijų politinis sprendimas, kuris turi galios pradėti prieš šalį narę 7 straipsnio taikymo procedūrą. Tokią galią be Europos Parlamento turi arba Europos Komisija, arba 1/3 valstybių narių. Tai svarbus sprendimas, nes iki šiol tokios procedūros kiti veikėjai neinicijavo. Manyčiau, kad šis sprendimas siunčia labai stiprų signalą Vengrijos politikams ir reiškia kvietimą keisti dabartinį putinišką politikos stilių.

Jeigu reiktų prognozuoti kuo ši istorija pasibaigs, ko manytumėte, kad reiktų tikėtis?

L. K.: Turime Lenkijos pavyzdį, kurios atžvilgiu tokį procesą iniciavo Europos Komisija, Vengrijos atveju inicijuoti procesą nusprendė Europos Parlamentas. Lenkijos atvejis rodo, kad šie procesai užtrunka ilgai. Po Europos Komisijos priimto iššūkio jau praėjo metai, tačiau jokių esminių sprendimų dar neturime ir greičiausiu metu neturėsime. Nemanau, jog šis sprendimas bus įgyvendintas, juolab kad sprendimą priims pačios Sąjungos narės, kurios tam, kad Vengrijai būtų pritaikytas 7 straipsnis turėtų vienbalsiai pasisakyti už.

G. V.: Septinto straipsnio procedūros inicijavimas yra tik kelių etapų proceso pradžia. Kitas žingsnis būtų Europos vadovų tarybos vieningas sprendimas, kad Vengrija tikrai šiurkščiai ir nuolat pažeidžia antrame straipsnyje nurodytas vertybes. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, būtų didelė tikimybė, kad straipsnis tikrai būtų pritaikytas. Kita vertus, tai gali tapti ir neįveikiama kliūtimi, jeigu bent viena valstybė tokio sprendimo nepalaikytų. Tai labiausiai tikėtinas variantas, turint omenyje kad panaši procedūra, tik šį kartą Europos Komisijos iniciatyva, pradėta prieš Lenkiją. Galiausiai reikia turėti omenyje, kad Europos Sąjungos tikslas nėra būtinai taikyti sankciją ir bausti valstybę. Tikrasis tikslas yra spausti pagrindinių principų nesilaikančios valstybės valdžią vėl pradėti juos gerbti. Jeigu Vengrijai ir Lenkijai tokį pavojų pavyktų neutralizuoti, tuomet ES galimai ieškotų kitokių poveikio būdų ir instrumentų, įskaitant ir finansinius. Tuo tarpu Vengrijos būsimą laikyseną sunkiau prognozuoti. Negalima atmesti ir tokio varianto, kad konsolidavęs savo valdžią Orbanas ieškos kompromisinių sprendimų.