Pixabay.com nuotrauka

Spalio 7 d. rumunai rinksis prie balsadėžių nuspręsti, ar reiktų pakeisti šalies Konstituciją, įtraukiant santuokos, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungos, sampratą. Referendumas paskelbtas po kelerius metus trukusių politinių svyravimų, globalių pokyčių kalbant apie paramą tos pačios lyties santuokoms bei LGBT aktyvistų norų tenkinimo.

2016 m. Rumunijos piliečių grupė, pasivadinusi „Koalicija už šeimą“ pradėjo kampaniją kviesdama surengti referendumą dėl konstitucinio santuokos apibrėžimo. Rumunijos civilinis kodeksas numato, kad santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters, tačiau Konstitucijos kalba yra bendresnio pobūdžio: joje kalbama apie „santuoką tarp dviejų sutuoktinių“. Piliečių grupė nori suderinti abu dokumentus.

Nors referendumui surengti reikėjo surinkti 800 tūkst. piliečių parašų, buvo surinkti 3 mln., o tai sudaro 15 proc. Rumunijos populiacijos. 2017 m. gegužės mėn. Rumunijos parlamento žemesnieji rūmai – Deputatų rūmai – balsavo už referendumo surengimą, o š. m. rugsėjo 11 d. Rumunijos Senatas galutinai patvirtino iniciatyvą ir balsavo už tai, kad referendumas pagaliau įvyktų. Už pasisakė 107 Senato nariai, prieš – 13.

Santuoka kaip vyro ir moters santuoka yra „nepavaldi laikui, visuotinė ir unikali“, – sako Adina Portaru, teisininkė ir ADF International – Aljanso ginančio laisvę globalaus partnerio – ekspertė. „Mūsų visuomenė turėtų stiprinti santuoką ir šeimą, o ne silpninti ją. Sprendimas leisti surengti referendumą šiuo klausimu yra teisingas“, – prideda ji.

Jei referendumo metu bus priimtas minėtas apibrėžimas, Rumunija tarptautiniame kontekste žengs žingsnį prieš srovę. Nuo tada, kai 2001 m. tos pačios lyties santuoką pirmieji Europoje įteisino Nyderlandai, jau 25 šalys padarė tą patį. Vien praėjusiais metais tai padarė net penkios šalys: Australija, Farerų salos, Suomija, Vokietija ir Malta. 

Nepaisant to, labai didelis Rumunijos gyventojų skaičius remia santuokos, kaip moters ir vyro sąjungos, apibrėžimą. 2015 m. atlikta studija atskleidė, kad 73 proc. rumunų nepritaria lesbiečių ir gėjų teisei sudaryti santuoką.

LGBT gynėjai Rumunijos Senatą apkaltino „homofobijos paskelbimu valstybine vertybe ir konstitucinės apsaugos daugybei šeimų paneigimu“, tačiau referendumo šalininkai sako, kad jis yra susijęs su religinių įsitikinimų apgynimu: „Mes du tūkstančius metų esame krikščioniška šalis“, – sako senatorius Serbanas Nicolae.

Kai kurie Rumunijos politikai teigia esą pasiryžę dirbti tos pačios lyties poroms įteisinant partnerystę, tuo atveju, jei referendumas pavyktų. Tačiau referendumas neturėtų būti laikomas „derybų klausimu, nes tai yra demokratiniu būdu 3 mln. piliečių užsitarnauta teisė“, – vertina A. Portaru.

Jei referendumas pavyktų, jis neatšauktų ES teismo priimto sprendimo, susijusio su apsigyvenimo teise, tačiau tai nusiųstų aiškią žinutę ES bendruomenei, kad Rumunija yra rimtai pasirengusi apginti santuokos – kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungos – idėją.

„Turint omenyje tokio apibrėžimo palaikymą visuotiniu mastu, santuokos referendumas yra Rumunijos demokratijos lakmuso popierėlis. Trys milijonai balsų negali būti paprasčiausiai ignoruojami“, – pabrėžia Robertas Clarke‘as – ADF International advokacijos Europai direktorius.

Parengta pagal world.wng.org publikciją

Laisvos visuomenės insitutas