Aktorius Rytis Saladžius. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka

„Tai, kas dabar daroma su kultūra, yra elementarus kultūros genocidas. Kultūra Lietuvoje yra naikinama. Ir naikinama kryptingai, nuosekliai. Tiek valstybiniu, tiek savivaldybių lygiu“, – tokia grėsminga frazė nuskambėjo iš Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriaus, teatrų bendruomenės atstovo Henriko Savickio lūpų spaudos konferencijoje prieš pirmadienį prie Vyriausybės rūmų surengtą kultūros darbuotojų protestą dėl nekeliamų atlyginimų.

Esminis reikalavimas – kultūros darbuotojų atlyginimai turi padidėti bent 150 eurų per ateinančius trejus metus. Daugelio protesto dalyvių žodžiais, jų atlyginimas nėra augęs ilgiau nei dešimtmetį ar kelis, jie teigė, kad jis vienas mažiausių viešajame sektoriuje.

Po piketo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patikino, kad kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimai ženkliau didės jau nuo kitų metų. „Algų kėlimo klausimą spręsime kompleksiškai kartu su savivaldybėmis, kad susidarytų apie 75 eurų suma. Vyriausybės jau atliktos reformos ir Kultūros ministerijai skiriamos lėšos leis padidinti darbo užmokestį 50 eurų, tačiau tikimės ir savivaldybių finansinio indėlio, nes kultūra yra ir savarankiška savivaldos funkcija“, – tuoj po protesto paskelbė kultūros ministrė.

Nors į piketą „Deklaracijų laikas baigėsi – kultūros darbuotojai nori gyventi oriai!“ Vinco Kudirkos aikštėje susirinko keli šimtai kultūros lauko atstovų iš įvairių Lietuvos miestų, grotažymė #alkanakultura, tapusi šio protesto moto socialiniuose tinkluose, toli gražu neatskleidė to, kaip įsivaizduojame alkaną kultūrininką.

Alkani žmonės – pikti, įsikarščiavę – lyg ir tokio vaizdo buvo galima tikėtis. O buvo atvirkščiai. Žmonės ramiai stoviniavo, šnekučiavosi, geras oras, gera nuotaika, neskraidė nei kiaušiniai, nei pomidorai. Saikingą švilpimą ir pavienius šūksnius „Gėda, gėda!“ nustelbė gausios stilizuotos užstalės ir gedulingosios giesmės, paįvairinamos pučiamųjų ir armonikų skambesiu. Tokia beveik šventė, o ne išbadėjusiųjų protestas. Nepraėjus nė valandai mitingo dalyviai išsiskirstė kas sau.

BIRUTĖ VAGRIENĖ: Būna liūdna, kai ateina jaunas muziejininkas ir sako: direktore, man širdis plyšta, kad turiu išeiti iš muziejaus, bet negaliu išlaikyti šeimos. Tai ar toks turi būti valstybės požiūris? Kultūros srities specialistai neprilyginami kitiems specialistams mūsų valstybėje. Labai gražu, kad mums nori pakelti algą 21 euru ar 30-ia, bet pirma pakelkite algą ženkliai, kad prisivytume kitas sritis.

Atlyginimo pakėlimas 21 euru – trupiniai

Kultūros lauko bendruomenė protestą inicijavo nusivylusi derybomis su Kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nevykdomas ir Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 metais Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, o tuo pat laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių.

Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016-ųjų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje.

Spaudos konferencijoje prieš protestą jo iniciatorės Trišalės tarybos Kultūros komiteto pirmininkė, bibliotekų bendruomenės atstovė Vida Garunkštytė teigė, kad ši Vyriausybė teikė daug vilties ir žadėjo kultūros darbuotojų atlyginimus padaryti analogiško dydžio kaip švietimo darbuotojų.

„Ir todėl mes esame čia. Beveik visus metus susirašinėjome, ėjome, diskutavome ir su kultūros ministre, ir su premjeru. Jis patikino, kad žingsniai daromi. Deja, rugpjūčio 3 dieną Kultūros ministerija mums atsakė raštu parodydama, kaip kels algas. 2019 metais buvo numatytas atlyginimo pakėlimas 21 euru, 2020-aisiais – 30 eurų ir 2021 metais – dar 30. Viskas būtų gerai, bet, sudėjus visus skaičius ir baigus finansavimą, mes ir vėl atsiliekame 43 procentais, – teigė komiteto pirmininkė. – Bet šviesa šiose derybose pasirodė jau penktadienį. Kultūros ministrė patikino, kad palaiko mus ir visą kultūros bendruomenę. Mes tikimės ne tik jos, bet ir visos Vyriausybės palaikymo. Biudžetas dar nepatvirtintas. Tikimės, kad derybos bus atnaujintos.“

Konferencijos dalyvė, muziejų bendruomenės atstovė Birutė Vagrienė kalbėjo apie nelengvą plataus profilio muziejų specialistų paruošimą ir sudėtingas sąlygas jiems mėginant sudurti galą su galu.

„Viskas baigiasi tuo, kad jie išeina. Būna liūdna, kai ateina jaunas muziejininkas ir sako: direktore, man širdis plyšta, kad turiu išeiti iš muziejaus, bet negaliu išlaikyti šeimos. Tai ar toks turi būti valstybės požiūris? – retoriškai teiravosi B. Vagrienė. – Jaučiame neteisybę, kad kultūros srities specialistai neprilyginami kitiems specialistams mūsų valstybėje. Labai gražu, kad mums nori pakelti algą 21 euru ar 30-ia, bet pirma pakelkite algą ženkliai, kad prisivytume kitas sritis.“

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius, režisierius, teatrų bendruomenės atstovas Vytautas Kupšys tvirtino pastebintis Lietuvoje protu nesuvokiamus dalykus: „21 euras netenkina, tai yra trupiniai. Aš už 21 eurą iš Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro nuvažiuoju iki Vilniaus ir atgal. Dar lieka kavos puodeliui. Viskas.“

Pasak teatralo, apsileidimas, kad kultūros srities darbuotojai nesugeba gauti oraus atlyginimo: „Teatre faktiškai visur situacija panaši. Maksimalus etatinis uždarbis į rankas mūsų teatre yra 649 eurai. Mažiausias – 422 eurai, jaunų aktorių. Įsivaizduokite, atvažiuoja aktorius iš Vilniaus ar Kauno į Panevėžį, išsinuomoja butą, moka komunalinius mokesčius, kiek jam lieka? Geriausiu atveju 200 eurų.“

V. Kupšys stebėjosi nesuprantantis, ar tai valdančiųjų nekompetencija, ar nenorėjimas girdėti, ir teigė nematantis ministerijos dedančios pastangas atlyginimus, kaip buvo žadėta, didinti.

„Atvirai pasakius, būtų mano valia, griežtai reikalaučiau juos bent padvigubinti, – sakė jis. – Esu įsitikinęs, kad viskas teatruose daroma tam, kad jie liktų ne teatrai, o kultūrnamiai. Su administracija be aktorių. Nes repertuarinis teatras šitai valdžiai yra tikrai nereikalingas.“ 

HENRIKAS SAVICKIS: Jeigu pasikviesite užsienietį, ką jam rodysite? Miškus, kuriuos dabar pjauna? Ar laukus? Ar gamyklas? Mes jiems giriamės savo kultūra, savo nacionaline vertybe. Kodėl ji yra naikinama? Norėčiau pasakyti prezidentės citatą: sugrąžinkime kultūrai jos pinigus.

Regionus nuvargino skylių lopymo politika

Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, teatrų bendruomenės atstovas Henrikas Savickis užsiminė apie apgailėtiną Kauno chorų ir teatrų situaciją.

„Aštuonių pagrindinių Kauno chorų vadovai negauna atlyginimo. Uždarytas Kauno mažasis teatras, Kauno kamerinio teatro aktoriai atleisti, dirba tik pagal sutartį. Čia savivaldybės lygiu. Valstybės lygiu irgi vyksta sistemingas kultūros darbuotojų skurdinimas, – kalbėjo H. Savickis. – Mes kažkodėl visada ištiesę ranką prašome: duokite mums, duokite. Pakelkit nors kažkiek.“

Nors, pasak jo, 2010–2011 metais buvo apskaičiuota, kiek Lietuvoje uždirba kultūra. Per metus tuo laikotarpiu grynojo pelno uždirbta 5,6 mlrd. litų. Atskaičius mokesčius, tai yra pusę tos sumos, kultūra gavo 300 tūkst. litų, t. y. 20 proc. grynojo pelno.

Teatrų bendruomenės atstovo nuomone, kultūros darbuotojai nėra išlaikytiniai. Tad kodėl turi ištiesę ranką prašyti ir mėginti kažką įrodyti? „Mes uždirbame normalius pinigus ir atnešame valstybei“, – teigė jis ir pridūrė, kad į kultūrą valdantieji tarsi specialiai nekreipia dėmesio. Jo manymu, ji naikinama.

„Jeigu pasikviesite užsienietį, ką jam rodysite? Miškus, kuriuos dabar pjauna? Ar laukus? Ar gamyklas? – retorinį klausimą kėlė aktorius H. Savickis. – Mes jiems giriamės savo kultūra, savo nacionaline vertybe. Kodėl ji yra naikinama? Norėčiau pasakyti prezidentės citatą: sugrąžinkime kultūrai jos pinigus.“

Kultūros centrų bendruomenės atstovas Romas Matulis pabrėžė valstybės kultūros, kaip vieno svarbiausių segmentų, matomumo didžiuosiuose miestuose svarbą, nes, pasak jo, kai kultūros židiniai gyvi didžiuosiuose miestuose, jais gali pasimaitinti ir mažesni Lietuvos miesteliai.

„Lietuvos regionai šiandien kaip niekas pradeda stokoti profesionalių kūrėjų. Kalbame apie profesionalus, o ne apie bet ką, kas galėtų užkaišioti skyles, – svarstė R. Matulis. – Lietuvos kūrėjai, šviesuoliai, kurie turėtų kurti, tenkinti bendruomenių poreikius, priversti nuolat kažkam kažką įrodinėti. Taip niekada nėra buvę, taip negali būti. Apie kokį kultūros rezultatą mes tada kalbame? Išeina iškreiptas dalykas.“

Kultūros centrų bendruomenės atstovas konstatavo, kad žmonės, gyvenantys regionuose, tiesiog pavargo. Ir šiandien ši varginanti situacija, anot spaudos konferencijos dalyvio, susijusi ne su gerovės užtikrinimu, o su skylių lopymo politika.

„Žmonės tiesiog išeina, neateina, – sakė jis. – Aš pats dirbu akademijoje, esu akademijos docentas, rengiu specialistus ir žinau, ką reiškia parengti kultūros kūrėją. Beje, jis parengiamas brangiausiai valstybėje, už tiek pat kiek medikas – 12–14 tūkst. eurų. Ir mes norime, kad jis vyktų į mažą miestelį dirbti už 500 eurų?“

Turi būti aiškus politinis susitarimas, žmonės turi gyventi oriai, reikalavo R. Matulis.

„Aš suprantu premjero nusiteikimą atlyginimą pakelti 21 euru. Tačiau šiandien situacija yra kaip su batais: kol avi, gali užlopyti, suremti. Bet ateina laikas, kai batai suplyšta ir reikia pirkti naujus. Taip ir visi tie palopymai galbūt gelbėjo, galbūt vienas kitas pakėlimas palaikė minimalią situaciją, kad žmonės neišeitų duonos prašyti. Bet šiandien tai jau nebegelbsti, reikalingas normalus sprendimas“, – įsitikinęs Kultūros centrų bendruomenės atstovas R. Matulis.

LIANA RUOKYTĖ-JONSSON: Dar pavasarį kalbėjomės su savivaldybių vadovais ir raginome prisidėti prie algų didinimo. Taigi ir savivalda turėtų plačiau praverti piniginę, nes geri, motyvuoti kultūros darbuotojai savo veikla labai svariai prisideda prie regiono kultūrinės, socialinės ir net ekonominės gerovės kūrimo.

Kultūros ministrė: savivalda turėtų plačiau praverti piniginę

Penktadienį Kultūros ministerijoje įvykusiame Trišalės tarybos kultūros komiteto narių, kultūros darbuotojų profesinių sąjungų atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų ir ministerijos vadovybės susitikime kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad Vyriausybės atliktos reformos ir būtinos pertvarkos jau leido padidinti atlyginimus mažas bei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, o Kultūros ministerija sieksianti, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai kultūros ir meno sektoriaus darbuotojams.

„Mūsų didžiausia siekiamybė – bendras sutarimas. Savaime suprantama, kad atsiradęs didelis darbo užmokesčio finansinis atotrūkis nuo kitų sektorių netenkina kultūros darbuotojų, tačiau šį atotrūkį sunku išlyginti per vienus metus. Todėl darbo užmokesčio didinimą tikslinga išdėlioti per trejus metus“, – kalbėjo L. Ruokytė-Jonsson.

Ministrės teigimu, prie kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo galėtų prisidėti ir savivaldybės, nes kultūros sritis yra savarankiška savivaldos funkcija. Juo labiau šiemet savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų. Formuojant kitų metų biudžetą Kultūros ministerija ieškos svarių argumentų, nuo kurių priklausytų tolesnis kultūros sektoriaus darbuotojų algų augimas.

Po pirmadienį įvykusio protesto kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson teigė, kad bus sudaryta darbo grupė, kuri iki lapkričio 1 dienos pateiks siūlymų ir galimų sprendimų, kaip prie kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo turėtų prisidėti savivaldybės.

„Dauguma jų šiemet turi nemenkų papildomų finansinių resursų. Šiemet sausio–liepos mėnesiais savivaldybių biudžetai pajamų gavo 21,5 mln. eurų daugiau, negu planuota, ir 131,5 mln. eurų daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Dar pavasarį kalbėjomės su savivaldybių vadovais ir raginome prisidėti prie algų didinimo. Taigi ir savivalda turėtų plačiau praverti piniginę, nes geri, motyvuoti kultūros darbuotojai savo veikla labai svariai prisideda prie regiono kultūrinės, socialinės ir net ekonominės gerovės kūrimo“, – feisbuko paskyroje paskelbė ministrė.

Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Aktorė Kamilė Petruškevičiūtė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Aktorė Larisa Kalpokaitė. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Eseistas Ernestas Parulskis. Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka
Gedimino Šulco / Bernardinai.lt nuotrauka