Popiežiaus Jono Pauliaus II ir Lietuvos delegatų susitikimas po šv. Rapolo Kalinausko kanonizacijos mišių Šv. Petro bazilikoje. Iš kairės: Popiežius, AT Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Stasys Lozoraitis (jaunesnysis), jo žmona Daniela d'Ercole-Lozoraitienė. Vatikanas, 1991 m. A. Mari nuotrauka. LCVA

Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių pradžia siejama su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Lietuvos pripažinimu Vatikane rūpinosi kunigas Kazimieras Prapuolenis ir su oficialiais įgaliojimais atvykęs kunigas Jurgis Narjauskas, kai 1919 m. Vatikanas Lietuvą pripažino de facto. 1922 m. lapkričio 10 d. popiežius Pijus XI Lietuvą oficialiai pripažino de jure. Pirmuoju pripažintos Lietuvos atstovu Vatikane buvo paskirtas Kazys Bizauskas.

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Data nenustatyta. LCVA nuotrauka.

Dėl Vilniaus krašto klausimo Lietuvos ir Vatikano diplomatiniai santykiai ilgą laiką klostėsi sunkiai. Padėtis pasikeitė 1925 m., kai Lietuvos vyskupai kreipėsi į Šventąjį Sostą, prašydami įsteigti Lietuvos bažnytinę provinciją. Arkivyskupas Jurgis Matulaitis buvo paskirtas apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvoje. Jam buvo paskirta paruošti projektą dėl Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo.

1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI savo bule „Lituanorum Gente“ paskelbė apie Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimą. Provincijos ribos apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją. Ją sudarė Kauno arkivyskupija su 4 sufraganijomis: Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio. 1927 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas. Tais pačiais metais pirmuoju ministru Vatikane buvo paskirtas Jurgis Šaulys.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vinco Krėvės-Mickevičiaus vadovaujama vyriausybė 1940 m. rugpjūčio 14 d. informavo apaštališkąjį nuncijų apie Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių nutraukimą. Lietuvos Respublikos ministras prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis prašė Vatikano nepripažinti prievartinės Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungos sudėtį. Iki pat 1991 m. Šventasis Sostas nepripažino Lietuvos okupacijos, visą laiką veikė ir Lietuvos pasiuntinybė prie Šventojo Sosto.

Lietuvos diplomatai ir su vizitu „Ad limina“ pas popiežių Pijų XI atvykę vyskupai. Roma, 1928 m. LCVA nuotrauka

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje pasirašyta dvišale deklaracija. Šventojo Sosto vardu ją pasirašė tuometinis apaštališkasis nuncijus Nyderlandų Karalystėje arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, o Lietuvos Respublikos vardu – užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Tai buvo formalus aktas, nes, kaip 1992 m. liepos 11 d. pažymėjo popiežius Jonas Paulius II, priimdamas pirmojo nepriklausomybę atgavusios Lietuvos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio skiriamuosius raštus: „Noriu pabrėžti, kad šiandien mes ne užmezgame naujus Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, bet sugrąžiname jiems visą spindesį, po ilgo pusės šimtmečio, per kurį Apašališkieji rūmai buvo atviri Lietuvos pasiuntiniui, Romoje ištikimai atstovavusiam savo tautai.“

1969 m. popiežiaus Pauliaus VI sveikinimas Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui. LCVA nuotrauka

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma nemažai dokumentų, susijusių su Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatiniais santykiais tarpukariu ir okupacijos metais. Yra išlikę popiežiaus rašytų sveikinimų Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui. Daugiausia dokumentų šia tema galima rasti Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto ir Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio archyvo fonduose.

1977 m. popiežiaus Pauliaus VI sveikinimas Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui. LCVA nuotrauka.

Šiltus Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius tarpukariu liudija Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto susirašinėjimo su Lietuvos užsienio reikalų ministerija dovanų popiežiui teikimo klausimu dokumentų byla. Joje dokumentai liudija, kad 1930 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona popiežiui Pijui XI 50-ojo kunigystės įžadų jubiliejaus proga padovanojo itin retą Mikalojaus Daukšos „Postilės“ egzempliorių, kuris saugomas Vatikano bibliotekoje.

Popiežius Jonas Paulius II bučiuoja Lietuvos žemę. Dešinėje stovi Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Vilnius, 1993 m. rugsėjo 4 d. P. Lileikio nuotrauka. LCVA.

Lietuvos diplomatijos šefas sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo aukščiausias Lietuvos valstybės legalus de jure pareigūnas. Jo kompetenciją ir funkcijas sąlygojo tai, kad Lietuvos valstybė buvo okupuota. Lietuvos diplomatijos šefo veikla apėmė dvi pagrindines sritis: Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir tolimesnį Lietuvos bei jos piliečių teisių ir interesų gynimą. Sklaidydami Lietuvos diplomatijos šefo susirašinėjimo su popiežiumi ir kardinolais švenčių ir kitomis progomis dokumentų bylą matome, kad Vatikanas visada nuosekliai laikėsi Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos.

Popiežius Jonas Paulius II, lydimas Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, apeina Garbės sargybos kuopos karių rikiuotę. Vilnius, 1993 m. rugsėjo 4 d. P. Lileikio nuotrauka. LCVA

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas iš pirmųjų užsienio valstybių vadovų vizitų buvo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje. 2018 m. pasitikdami popiežių Pranciškų prisiminkime 1993 m. istorines akimirkas Vilniaus oro uoste ir Vingio parko estradoje, Kaune ir Kryžių kalne.

Popiežius Jonas Paulius II lankosi Kaune. 1993 m. rugsėjo 6 d. R. Šuikos nuotrauka. LCVA

Lietuvos centrinio valstybės archyvo informacija