EPA nuotrauka

Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje prasidėjo Prezidento rūmų aplankymu. Po oficialios apsikeitimo dovanomis ceremonijos ir dvišalio susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite Šventasis Tėvas kreipėsi į susirinkusiuosius sostinės S. Daukanto aikštėje: politikus, diplomatus, visuomenės atstovus.

Kalbą pontifikas pradėjo prisimindamas prieš 25 metus rugsėjo pradžioje čia viešėjusį popiežių Joną Paulių II, vadinusį Lietuvą „tylia karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“.

EPA nuotrauka

„Šis šimtmetis jums buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės. Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tuo, kas ugdė jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas. Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą“, – sakė Šventasis Tėvas.

Jis pacitavo Lietuvos himno eilutę „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ ir kalbėjo apie tvirtą mūsų tautos sielą, padėjusią nepalūžti susidūrus su skausmu ir neteisybe. Nors nežinome, kas laukia ateityje, kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, sakė šv. Petro įpėdinis. 

„Per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones. Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir harmonizuoti skirtumus. Semtis stiprybės iš praeities reiškia atrasti šaknis, atgaivinti tai, kuo esate išskirtinai saviti, tai kas jums padėjo augti ir nepalūžti kaip tautai: toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pasak Šventojo Tėvo, šiandien girdėti vis daugiau balsų, sėjančių susiskaldymą, tvirtinančių, kad būsime saugūs tik atsikratydami kitais: „...Jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „priimti skirtumus“. Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai. Jūs savo kailiu patyrėte bandymus primesti vieną modelį visiems, kuris naikino skirtingumą manant, jog mažumos privilegijos yra virš kitų orumo ir bendro gėrio.“

Popiežius Pranciškus pabrėžė, kad semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui: „Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms žvelgti į ateitį. Lietuva, apie kurią jie svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.“

Romos vyskupas linkėjo, kad mūsų tauta ir toliau spinduliuotų svetingumu: svetimšaliams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir vargšams, galiausiai – ateičiai.