EPA nuotrauka

Šeštadienio, rugsėjo 22 d. popietę, popiežius Pranciškus meldėsi itin lietuvių branginamoje Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje. Popiežiaus laukė daugiavaikės, globojančios vaikus, įvaikinusios ar juos ketinančios įvaikinti šeimos, našlaičiai ir ligoniai. Susirinko apie 2000 dalyvių.

Kalbėdamas gausiai susirinkusiems tikintiesiems, popiežius palietė svarbias temas: toks savas ir artimas motinos įvaizdis jo lūpose šiandien įgavo naują ir gilesnę plotmę.

Marija – gailestingumo Motina, prie jos nuo amžių glaudžiasi ne tik įvairiataučiai Vilniaus gyventojai, bet ir daugybė pasaulio piligrimų. Tačiau popiežius paragino žengti toliau, tarsi iš paguodos ieškančio vaiko pozicijos pereiti į saugusiojo atskomybę. Taip išskleisti krikščioniškąją tapatybę.

Laima Penek nuotrauka

„Marija mus nuo amžių moko, kad įmanoma apsisaugoti nepuolant; galima būti atsargiems, nebūtinai persiimant nesveiku įpročiu visus įtarinėti“, – tokios buvo pirmosios popiežiaus frazės. Ši Motina, anot Šventojo Tėvo, ypatinga, nes visų, tai reiškia, kad ji kiekviename mato savo sūnaus, Jėzaus atvaizdą – Dievo veidą – ko neretai nesugebame padaryti mes. Krikščioniui tai – pavojinga.

Užsidarymas savyje, pasidavimas baimei, paneigia mūsų sielose Gerąją Naujieną, kad Viešpats yra istorijos ir mūsų visų gyvenimų kūrėjas.

Turėdamas omenyje dramatišką dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose, popiežius pabrėžė, jog šiandien, kitaip nei praeityje, jaučiame poreikį „liautis stačius kliūtis ir sienas“ ir „atsiverti broliškumui, keliauti visiems drauge“.

EPA nuotrauka

Popiežius patikėjo susirinkusiesiems savo troškimą, gilią svajonę: „Kaip būtų nuostabu, jeigu šiandienės mobilumo galimybės paskatintų rasti susitikimo taškų ir auginti solidarumą“; sugebėtume „atsiverti kitiems ir priimti kito nešamą dovaną“, matant skirtingumą kaip dovaną.“

Gal kiek netikėta, tačiau popiežius atvirai įvardijo būgštavimus ir vidinį pasipriešinimą, kuris lemia uždarumą ir nepatiklumą. Skaudžias istorines patirtis: „Kartais atsivėrimas pasauliui gali atrodyti kaip įžengimas į konkurencijos terpę, kur „žmogus žmogui – vilkas“, kur „vyrauja vien konfliktas, skaldantis, keliantis iš vidaus graužiančią įtampą, neapykantą ir priešiškumą, kuris niekur neveda.“

Popiežius šiandien ragina išeiti iš aklo neapykantos ir įtarumo rato. Neslepia, jog tai nėra lengvas ir spontaniškas kelias. Jis kviečia sąmoningai rinktis šventumą: „Gailestingumo Motina kaip kiekviena gera motina mėgina suburti, sujungti šeimą ir šnabžda į ausį: „Ieškok savo brolio.“

Popiežius ragina: „Broliai, prašykime, kad, kai pereisime per šiuos vartus, būtų nuskaistintas mūsų bendravimo su kitais būdas.“

Ką tai reiškia konkrečiai? Popiežius patikslina: mokykimės žvelgti į kitų trūkumus ir ribotumą su gailestingumu ir nuolankumu, nelaikydami savęs aukštesniais už kitus.
Prieš akis nurodomas tikslas, kurio turėtume nepamesti iš akių: „Bendruomenė, kuri skelbia Jėzų Kristų, mūsų vitį, gebančią kurti savo Tėvynę, sugebančią priimti visus. Priimti iš Mergelės Marijos dialogo ir artumo dovaną, kantrybės dovaną, kuri myli, atleidžia ir nepasmerkia.“

Jei popiežiaus žodžius priimame kaip Dievo valios Lietuvos katalikams išraišką, suprantame, kad iššūkis išties stiprus: „Kurti Tėvynę, kuris ryžtasi statyti tiltus, o ne sienas; kuri renkasi gailestingumą, o ne pasmerkimą.“

Laukiant Katalikų Bažnyčios vadovo skambėjo Dominyko Vyšniausko, Marijos Villar de Rohde, choro „Adoramus“ atliekama muzika. Susitikimo vedėjas kun. Gediminas Jankūnas įvedė į Gailestingumo vainikėlio maldą. Čia susirinkusi bendruomenė Gailestingumo vainikėlį meldėsi kartu su Katedros aikštėje popiežiaus laukiančiu jaunimu. Buvo meldžiamasi 5 kalbomis.

Laukdami popiežiaus susirinkusieji susipažįsta su Aušros Vartų istorija, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža pasakoja apie šv. Jono Pauliaus II apsilankymą Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, žiūrimi archyviniai vizito kadrai. Vaikams surengti edukaciniai užsiėmimai greta esančioje Šv. Teresės bažnyčioje.