Laima Penek nuotrauka

Rugsėjo 22 d. Vilniaus Katedros aikštėje popiežius Pranciškus kalbėjo jaunimui. Ką jie išgirdo ir kokias mintis išsineša iš susitikimo su Šventuoju Tėvu? 

Virginija, 14 m., Nemenčinė

Tai istorinis įvykis, ir aš čia esu. Malonu matyti tiek daug žmonių, pilna gerų emocijų. Čia sutikau daugybę tikinčių ir Dievą mylinčių žmonių. Popiežius sakė, kad nesvarbu, ar aš laimėsiu, ar pralaimėsiu, svarbiausia tikėti ir mylėti Dievą. 

Martynas, 25 m., Kaunas

Šiais metais mums Vilniaus kunigų seminarijoje iškėlė tikslą galvoti, ką reiškia įsūnystė, ką reiškia būti Dievo sūnumi. Šiandien mačiau daug vaikų, kurie zirzė, erzinosi ir norėjo kažkokių dalykų. Patys vaikai dažnai nežino, kas jiems yra gera, ir nori netinkamų dalykų. Tačiau tėvai žino, kas yra jų tikrasis gėris. Išeidamas iš susitikimo su popiežiumi meldžiuosi ir prašau, kad Dievas išlaisvintų mano širdį, kad ir aš trokščiau savo tikrojo gėrio.

Karolina, 21 m., Vilnius

Man labai patiko popiežiaus vystyta tema apie labirintą. Mes neturime užsisukti labirinte ir trankytis į sieną. Reikia krypties, ją galime išlaikyti, jeigu pasitikime Kristumi, jei Jam atsiduodame. Tuomet mūsų gyvenimas bus lyg nenutraukiama upės tėkmė. Ir taip pat labai svarbi paskutinė frazė apie mūsų nedidelę tautą – ji yra svarbi, mes turime įvertinti ir išsaugoti savo paveldą. Labai malonu, kad atvažiavęs toks didis žmogus taip svarbiai atsiliepia apie apie mūsų nedidelę tautelę.  

Greta, 17 m., Vilnius

Man buvo svarbūs popiežiaus žodžiai, jog, kai mums skaudu, neturime būti vieni. Mes visi esame viena Kristuje. Kadangi visi esame viena, turime ir gyventi vienybėje.

Tai pat jo raginimas nepamiršti savo šaknų. Šaknys yra pradas, nuo kurios viskas prasideda. Žinoma, turime augti į viršų ir kažką naujo atrasti bei patirti, bet šaknys yra lygiagriečiai svarbu, kaip ir tai, ką atrandame ir kuriame naujo.  Mes, jaunimas, esam tokie pasimetę, turime tiek daug pasirinkimų ir dažnai pamirštame savo šaknis.

Vytis, 30 m., Varėna

Galiu pasakyti, kad tikintiesiais tai tikrai buvo tikėjimo šventė, kurią drauge išgyvenome. Mane palietė popiežiaus paprastumas – jis  žino, kaip patraukti jaunimą, kokius elementus įterpti į kalbą, kad prašnektų jaunimui. Bet kartu buvo pasakyta daug gilių minčių, kurias gvildensime dar ilgą laiką, greičiausiai jo kalbas vis iš naujo skaitydami.

Man vienas stipriausių momentų buvo, kai popiežius Pranciškus, referuodamas į Monikos liudijimą, sakė – bendraukite su senais žmonėmis, įsiklausykite į jų patirtį, iš jų periimkite vertybes. Tą darydami jauni žmonės gali įveikti kliūtis, kurias mūsų valstybė ir visuomenė patiria. Jaunam žmogui tai paskatinimas – tu gali, bet ne dėl to, kad pats esi toksai fainas, sau pakankamas, ir tau nieko nereikia. Ne, tu gali būti labai geras civilizacijos, didingos kultūros perėmėjas. Popiežius, kalbėdamas prie Prezidentūros, priminė, jog iki totalitarinių režimų Lietuvoje sugyveno daug kultūrų ir religijų. Jis mums priminė, jog visoje Europoje galime didžiuotis savo tolerancija, kultūriniu gyvenimu. Tai gali būti mūsų valstybės ateitis.

Mary, 25 m., JAV

Tai mano pirmas kartas Lietuvoje ir pirmas susitikimas su popiežiumi Pranciškumi. Esu čia, kad su Lietuvos katalikais susitikčiau argentinietį popiežių. Man didelė garbė, nes mus vienija pats svarbiausias dalykas – katalikų tikėjimas. Tad visai nesvarbu, kad nesu nei lietuvė, nei argentinietė, kad nesuprantu jūsų kalbos. Besidairydama aplink save tiesiog žinau, kad visi turime tą patį svarbiausią dalyką gyvenime – Kristų.

Laurynas, 21 m., Kaunas

Man įstrigo popiežiaus žodžiai apie tautos šaknis, kad turime į jas kabintis. Taip pat vienu metu pajaučiau, lyg sustojo laikas ir atrodė, kad jis tęsis amžinai. Tai nutiko, kai mes kartu giedojome popiežiui palaiminimą: „Viešpatie laimink jį“.

Indrė, 33, Žiliniai (Varėnos r.)

Popiežius sakė, kad mes turime saugoti savo šaknis, savo tautiškumą ir per tai švęsti tikėjimą ir eiti link Kristaus. Nors popiežių Pranciškų matau jau trečią kartą, iš visų kartų šiandien jaudinausi labiausiai. Atrodo, kad jis atvyko pas mane į svečius, į mano namus, dėl to su visais jaučiau atsakomybę jį šiltai priimti. Per ekraną stebėjome, kaip jis važiavo nuo Aušros Vartų ir žiūrėdami į jo veidą klausėme vieni kitų – kaip jam čia, patinka ar ne? Atrodo, kad patinka.  

Kalbant apie plakatą, Italijoje žmonės mažumėlę išprotėję – visur sveikina popiežių su plakatais „Papa Francesco!” Iš aš norėjau jį šiltai pasveikinti. Parašiau itališkai, nes galvojau, kad jam bus suprantamiausia. Parinkau nuotrauką, kur popiežius ant pečių laiko avinėlį: jis juk mūsų ganytojas – Kristaus vietininkas žemėje. Dirbu bibliotekoje ir su direktoriumi kalbėjome, kad popiežius yra karalių karalius, nes ir karalius karūnuoja popiežius. Jis yra visų mūsų ganytojas.

Aurėja, 18 m., Vilnius

Mane palietė mintis, kad gyenimas priešais veidrodį yra negražus, o gyvenimas su kitais yra gražus. Popiežius taip pat sakė, kad turime atminti savo šaknis, laikytis už tautiškumo ir nebėgti iš čia. Nesitikėjau, kad jis mums apie tai kalbės.  

Veronika, 29 m., Baltarusija

Popiežius yra Kristaus vietininkas žemėje, kai jis mus laimino, žinojau, kad laimina pats Dievas. Mums reikia pamatyti, kas Dievas mus visuomet laimina.

Gera matyti, kaip jūs, Baltijos šalys, sveikinate ir priimate popiežių. Kokie laimingi čia esantys žmonės, koks džiugus jaunimas. Popiežių sutinkate atviromis širdimis, tai toks gražus krikščionių vienybės ženklas. Baltarusija yra tokia artima Lietuvai. Mus skirai tik siena. O juk buvome viena valstybė. Besidžiaugdama, kad jus popiežius aplankė, būdama čia jaučiu, kad Baltarusija taip pat dalyvauja šiame renginyje. Tad kartu su jumis jaučiu pasididžiavimą.

Vytautas, 29 m., Širvintos

Pats esu iš Širvintų, kurios yra Kaišiadorių vyskupijoje, bet įstojau į seminariją Vilniuje. Vilniaus seminarija yra dvikalbė, pati vyskupija dvitautė. Tiek stojant į kunigų seminariją, tiek dabar iškilo mano tapatybės klausimas, kaip tik šiandien išgirdau popiežių sakant, kad mūsų tapatybė yra artimo meilė, atsidavimas, tarnavimas kitam. Džiugu matyti popiežių tokį lietuviškai savą. Nors kultūriškai, geografiškai atstumai milžiniški, bet stebėdamas jį išlipant iš lėktuvo pagalvojau, kad atvyko savas pas savus.