EPA nuotrauka

Pranciškus Latvijoje ir Lietuvoje kvietė pažiūrėti savo baimėms į akis. Kodėl bijome kitų? Kodėl užsidarome? Viešėdamas Maarjamaa („Marijos žemėje“), kaip estai vadina savo šalį, popiežius kalbėjo apie nesaugumą, giliai persmelkiantį tautą.

Nepaisant rafinuotos ir išplėtotos technokratinės kultūros, estų tauta šiuo metu mažiausia iš trijų Baltijos valstybių. Kas laiduoja tautos augimą, jos vaisingumą? Ar neprarandama kažko svarbaus, atsisakant prisiimti tikėjimo riziką? Tokiai refleksijai popiežius kvietė Estijos gyventojus, garsėjančius kaip vieną nereligingiausių Europos tautų.

Visa ši baltiškoji kelionė paženklinta Marijos ženklu. Lietuvoje, Aušros Vartuose, popiežius parodė Dievo Motinos konkretų artumą žmonėms, Latvijoje, Agluonoje, – jos ištvermę sunkumų akivaizdoje, o Estijoje – 2 milijonų gyventojų neturinčioje valstybėje, kalbėjo apie Mariją kaip motiną – jos vaisingumą. Kodėl tauta nyksta? Vaisingumas neįmanomas be galimybės kurti realių ir gyvybiškų santykių tinklą, be to, kad bendruomenės nariai jaustųsi kaip namuose.

„Žemė bus vaisinga, tauta duos vaisių ir gebės gimdyti ateitį tiek, kiek sugebės puoselėti priklausymo santykius tarp savo narių, kiek integruos ją sudarančias kartas ir bendruomenes, kiek sutraukys spirales, kurios atbukina jausmus, vis labiau atitolindamos mus vienus nuo kitų.“

EPA nuotrauka

Kaip kurti santykius, kurie stiprintų priklausymo bendram kūnui jausmą? Apie tai popiežius kalbėjo nuostabiame susitikime su įvairių konfesijų jaunais krikščionimis, prieš tai išklausęs jų liudijimų bei atliekamos muzikos.

Jaunimas jaučia atotrūkį nuo suaugusiųjų, negebėjimą komunikuoti, kritiškumą, tad popiežius užtikrino: „Norime verkti su jumis, jeigu verkiate, palydėti plojimais ir juoku jūsų džiaugsmus, padėti jums eiti paskui Viešpatį.“

Popiežius buvo itin atviras ir tiesus, kokie yra ir patys estai. Jauni žmonės dažnai nebesitiki išgirsti nieko reikšmingo iš vyresniosios kartos, pripažino jis. Kiti „atvirai prašo palikti juos ramybėje, nes Bažnyčia juos tiesiog erzina“. Juos piktina lytiniai ir finansiniai skandalai, kurių aiškaus pasmerkimo pasigenda, nesugebėjimas tinkamai suvokti jaunų žmonių jautrumo ir gyvenimo ar paprasčiausiai faktas, kad vyresnieji norėtų juos matyti kaip pasyvius vaidmens atlikėjus.

„Kartu su jumis norime „skaidrios, sąžiningos, patrauklios, komunikabilios, prieinamos, džiugios ir interaktyvios bažnyčios“, – užtikrino Pranciškus jaunus krikščionis, atstovaujančius bent dešimčiai įvairių bažnyčių ir bendruomenių.

Popiežius negailėjo pagyrimų tiems jaunuoliams, kurie, nepaisydami prasto suaugusiųjų liudijimo, „atranda Jėzų mūsų bendruomenėse“. „Ten, kur Jėzus, ten visada ir atsinaujinimas, visada yra atsivertimo galimybė, galimybė palikti už nugaros visa, kas mus atskiria nuo Viešpaties ir mūsų brolių“, – drąsino jis. Popiežius išsakė aiškų kvietimą jaunimui atsigręžti į Dievą, į tikėjimą, į Bažnyčią, nepaisant viso žmogiškojo ribotumo, kuris galėtų juos atstumti.

Atsiliepdamas į jaunimą dažnai nuviliantį meilės trapumą, Šventasis Tėvas keletą kartų pakartojo: „Mes juk žinome – meilė nėra mirusi.“ Nėra mirusi, nes mes galime ją skleisti ir skelbti. Tikrai turime, ką pasakyti savo bendraamžiams ir visiems. „Turime ką pasakyti – ne gausiais žodžiais, bet daugeliu gestų. Esate įvaizdžio ir veikimo karta, pakylanti virš spekuliacijų, teorijos. Toks buvo ir Jėzus: jis vaikščiojo tarp mūsų darydamas gera, o kai mirė, labiau nei žodžius pasirinko be galo stiprų kryžiaus gestą.“

Popiežius ragino neišsigąsti paviršutiniškumo ir komformizmo regimybės, eiti prie žmonių, kurie vis tiek nesiliauja ieškoję gyvenimo prasmės. Tik neikime ten vieni: „Dievas eina su mumis. Jis nebijo pakraščių, priešingai, Jis pats tapo pakraščiu. Jei išdrįsime eiti link prakraščių, ten jį rasime. Meilė nėra mirusi, mes turime ją paskleisti (plojimai), ji mus kviečia ir siunčia. Prašykime jėgos nešti Evangeliją visiems, kad tikėjimas neliktų muziejine vertybe, o atgautų savo jaunystę.“

EPA nuotrauka

„Atvykau čia, nes popiežius man yra svarbus asmuo. Man svarbus jo požiūris. Nors yra konservatyvus, jis išlieka žmogus – ir tai labai reikšminga“, – sako Katrin, devintokė iš katalikiškos Tartu mokyklos.

Roberts šeima netikinti, tačiau jam įdomu leisti laiką su draugais katalikais, taip jis pateko ir čia.

„Yra vertybės, kurios išlieka svarbios visada“, – sako Mina, paaiškindama, ką jai reiškia konservatyvumas.

Estijos krikščioniškų bažnyčių tarybos viceprezidentas Meego Remelis renginiu akivaizdžiai patenkintas. Jo vertinimu, šis susitikimas itin svarbus visam krikščioniškam jaunimui: „Gerai pažinodamas jaunus žmones, kuriuos labai myliu, labai džiaugiausi, girdėdamas popiežiaus žodžius. Juk jų esmė yra ši: yra kas jus supranta, o Dievas jus be galo myli.“ Liuteronų pastorius nebijo, kad susitikimą kai kas galėtų suprasti kaip prozelitizmą: esame visi broliai, o popiežiaus padrąsinimas – reikšmingas ir labai vertingas.

Programos metu nuskambėjo trys jaunų žmonių liudijimai, iliustravę Dievo paieškas: vieni jo ieško protu studijuodami, kiti eina grožio keliu, dar kiti – atrasdami šeimą ir bičiulystę, kai gimtoji šeima pažeista. Daugiau nei 1200 jaunų žmonių entuziastingai pasitiko, atidžiai klausė ir išlydėjo Pranciškų kaip savą. Jis pasiūlė kai ką išties svarbaus: „Merginos ir vaikinai, meilė nėra mirusi, tik prašo mus atverti širdis. Prašykime apaštalinės drąsos pasiūlyti ją kitiems, nedarykime iš mūsų krikščioniško gyvenimo muziejaus – jis yra ateitis, viltis, ne muziejus. Gyvenimas mus visada nustebina, eikim pasitikti netikėtumų!“