EPA nuotrauka

Oficialiai naujausiais duomenimis Estijoje yra apie 6 tūkstančius katalikų, tačiau vizito išvakarėse į Mišias su popiežiumi registravosi daugiau nei 12 tūkstančių žmonių, o atvyko dar daugiau. „Pranciškaus atvykimas nėra vien katalikų šventė, tai visų mūsų šventė“, – sako man entuziazmu trykštantis vienos evangelinių bažnyčių pastorius, nešiojantis stambų kryžių, panašų į vyskupo.

Linda iš Talino liuteronų parapijos ilgai nemąsto prieš atsakydama, kuo jai svarbus popiežius: „Jis yra didis ir išmintingas žmogus, koks ir turi būti šiame poste. Juk mes tokie skirtingi, o jo užduotis – mus sujungti.“

EPA nuotrauka

Dievas nori laisvo mūsų apsisprendimo, o ne meilės iš išskaičiavimo. Tokia tema pradėjo savo homiliją Pranciškus Talino Laisvės aikštėje. Kreipdamasis į tuos, kurie atmeta tikėjimo galimybę, Pranciškus tiesiai įspėjo, kad tokia laisvė nuo religinio įsipareigojimo yra tariama: „Jie nepastebi, kad nugyvena gyvenimą kaip našlaičiai, be namų, į kuriuos galėtų sugrįžti.“

Estams svarbi Rusijos agresijos tema neliko nepaliesta. „Žmogaus stiprybė matuojama kitaip nei jėga, – sakė jis, kalbėdamas apie siekį demonstruoti jėgą kitų atžvilgiu. – Tai etikos atmetimas, Dievo atmetimas.“ Siekdami galios mes rodome, jog mums trūksta saugumo. Ateikite pas Jėzų – tai jis išpildo šį troškulį, sako Pranciškus, įspėdamas netapti vartotojiškumo vergais, įgijus valstybinę laisvę taip brangiai.

Netrūko ir paraginimo pasišvęsti kitiems, jaustis išrinktiems, taip, bet ir Dievo bendradarbiais darant gera: „Negalime galvoti, kad kas nors kitas sustos padėti ar kad šias problemas turi spręsti institucijos. Paprašykime Jėzaus pažadinti širdis ir suteikti mums Šventosios Dvasios dovaną – toks yra šio vizito šūkis.“

EPA nuotrauka

Šv. Mišių homilija (Vatican News informacija)

Mišių pirmajame skaitinyje skambėjo Išėjimo knygos ištrauka, kurioje kalbama apie Dievo išrinktąją tautą, jau išsivadavusią iš Egipto vergijos ir atkeliavusią prie Sinajaus kalno. „Girdint šiuos žodžius, sakė popiežius, neįmanoma nepagalvoti apie Estiją ir visas Baltijos šalis. Kaip neatsiminti tos „dainuojančios revoliucijos“, tos dviejų milijonų žmonių grandinės, nusidriekusios nuo čia iki Vilniaus? Jūs žinote, ką reiškia kovoti už laisvę; jūs galite tapatintis su tąja tauta. Dėl to gerai įsiklausykime į tai, ką Dievas sako Mozei, kad suprastume, ką Jis sako mums, kaip tautai.“

Prie Sinajaus atkeliavusi tauta jau yra patyrusi Dievo meilę, mačiusi jo stebuklus. Dievas pirmas ją pamilo ir apreiškė savo meilę. Dėl to tauta myli Dievą ir nori sudaryti su Dievu meilės sandorą. Tačiau tai ji daro neverčiama. Dievas nenori varžyti savo tautos laisvės. Taip pat ir mes, sakė Pranciškus, kai renkamės krikščionišką gyvenimo stilių, tai darome be jokio išorinio spaudimo, nesitikėdami už tai ką nors gauti, nereikalaudami nieko mainais iš Dievo. Mes žinome, kad rinkdamiesi Dievą mes nieko neprarandame, jog Dievas nieko iš mūsų neatima, o kaip tik priešingai – viską veda į pilnatvę, atliepia tikruosius žmogaus lūkesčius. Kai kas mano, kad tikra laisvė – tai gyvenimas be Dievo ir nepriklausomai nuo Dievo. Jie nesugeba suvokti, kad šitaip jie keliauja per gyvenimą kaip našlaičiai, kaip žmonės, kurie neturi namų, į kuriuos galėtų sugrįžti.

EPA nuotrauka

Žinome, priminė popiežius, kad ir sudariusi sandorą su Dievu Izraelio tauta dykumoje neišvengs pagundos ieškoti kitų dievų, garbins aukso veršį ir bandys pasitikėti vien savo jėgomis. Tačiau Dievas vis iš naujo ją patrauks link savęs ir žmonės atsimins ką girdėjo ir matė ant Sinajaus kalno. Kaip ana Dievo tauta, sakė Šventasis Tėvas, taip ir mes turime atsiminti, kad esame „išrinktoji, kunigiška ir šventa“ tauta.

Būti Dievo išrinktiems nereiškia, kad mums ekskliuzyviai priklauso kokios nors ypatingos teisės. Mūsų buvimas Dievo išrinkta tauta taip pat neturi nieko bendra su jokiu sektantiškumu. Mes esame mažoji dalelė, kuri nesislepia ir savęs neizoliuoja, mes nesijaučiame ne geresni, nei tauresni, bet norime būti kaip raugas, kuris paveikia visą užmaišytą tešlą.

EPA nuotrauka

Krikšto metu mums buvo suteiktas kunigiškas pašaukimas; mums buvo suteikta misija nebūti užsidariusiems, bet eiti, padėti  žmonės užmegzti ryšį su Dievui, jo vardu šaukti: „Ateikite pas mane“. Kunigiškas pašaukimas – tai, pasak popiežiaus, taip pat dėmesingumas ir artumas kenčiančiam žmogui. Turime pastebėti artimą, kuriam reikia pagalbos. Turime mums rūpėti jo sunkumais,  turime stabtelėti prie kiekvieno, kam reikia pagalbos.

Galiausiai trečiasis laisvos Dievo tautos bruožas – šventumas. Popiežius pakartojo, kad šventumas tai ne išrinktųjų mažumos privilegija, bet visiems skirtas pašaukimas. Visi esame pašaukti į šventumą, gyvendami savo kasdieninį gyvenimą su meile ir ją liudydami kitiems visada ir kiekvienoje vietoje.

„Jūs,– sakė popiežius baigdamas homiliją,– savo istorijoje ne kartą esate įrodę, kad didžiuojatės, jog esate estai. Kaip gera jaustis tauta! Koks gėris nepriklausomybė ir laisvė! Tad kopkime į šventąjį kalną, į Mozės kalną, į Jėzaus kalną ir prašykime – kaip sako ir šio mano vizito motto – kad jis pažadintų širdis, kad suteiktų Šventosios Dvasios dovaną, r mes sugebėtume būti laisvi kiekvienu savo istorijos metu daryti gera, suvokti savo išrinkimą, kad čia, Estijoje, ir visame pasaulyje augtų jo šventa kunigiška tauta.

EPA nuotrauka